Gripas – viena iš užkrečiamiausių ligų. Kiekvienais metais sunkia gripo forma suserga nuo 3 iki 5 mln. Pagrindiniai tiek peršalimo, tiek gripo simptomai yra panašūs: karščiavimas, sausas kosulys, gerklės skausmas, sloga (arba užgulta nosis), bendras organizmo negalavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas, šaltkrėtis, nuovargis. Kai kuriems žmonėms gripas pasireiškia vėmimu ir/ar viduriavimu, karščiavimo simptomų gali ir nebūti.
              2015 m. 1 sav. (gruodžio 29 – sausio 4 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 34,9 atv./10 000 gyventojų. Trečiąją savaitę (sausio 12 – 18 d.) bendras sergamumas Lietuvoje išaugo iki 63,1 atv/10 000 gyventojų. Ketvirtąją metų savaitę žymiai padidėjo ir siekė 79,4 atv./10 000 gyventojų. 1 sav. Alytaus apskrityje užregistruoti 28,9 atv./10 000 gyventojų, trečiąją savaitę – 60,65 atv/10 000 gyventojų. O praėjusią savaitę sergamumas Alytaus apskrityje išaugo iki 88,94 atv./10 000 gyventojų, tai viršijo Lietuvos ir daugelio kitų apskričių rodiklį.

Nuolat didėja mokinių, besinaudojančių kompiuteriais skaičius, ilgėja darbo kompiuteriu trukmė ir pobūdis. Ilgalaikis darbas arba žaidimai prie kompiuterio kenkia žmogaus sveikatai. Tai didelė problema, nes ištisas valandas paaugliams sėdint prie kompiuterio, kyla grėsmė sveikatai. Mat paauglystėje aktyviai formuojasi skeletas, tad ilgas sėdėjimas prie monitoriaus kenkia sveikatai, sukelia įvairias raumenų ir kaulų ligas bei negalavimus.

Formuoti vaikų burnos priežiūros įpročius reikėtų pradėti išdygus pirmajam dantukui. Kol vaikas mažas, dantukus valyti turėtų tėveliai. Iki 2 metų dantų pastos galima ir nenaudoti, o vėliau geriau naudoti pastą be fluoro, nes vaikai kartais pastą nuryja. Jei nuo pat vaikystės vaikai bus mokomi tinkamai prižiūrėti dantukus, bus lavinami taisyklingi burnos ertmės valymo įgūdžiai, tėveliai reguliariai nuves vaikus pas odontologą apžiūrai, tai vaikučiai ilgai galės džiaugtis gražia šypsena.

Atšvaitai - paprasta ir efektyvi priemonė užtikrinanti pėsčiųjų, dviratininkų, motociklininkų ir kitų eismo dalyvių saugumą prieblandoje ar tamsiu paros metu. Tyrimai rodo, jog net 90% informacijos apie nuolatos besikeičiančias eismo sąlygas vairuotojai priima akimis. Todėl, ypač tamsiai apsirengę pėstieji ar dviratininkai, pablogėjus matomumui gali būti vairuotojų laiku nepastebėti.

Kaip išvengti žiemos traumų pramogų metu?

Žiemos pramogų mėgėjus norime informuoti, kad dėvint sportinius šalmus sumažėja rizika susižaloti ir patirti sunkias galvos traumas. Apsauginis sniego sporto šalmo poveikis yra akivaizdus: visų pirma, susidūrimo arba kritimo atveju jis sumažina smūgį į galvą. Antra, jis apsaugo nuo įvairių objektų patekimo į kaukolę. Šalmas, žinoma, visiškai neapsaugo nuo visų galimų galvos sužalojimų. Svarbu, kad šalmas, kiek leidžia komfortas, turi būti kuo labiau prigludęs, o smakro dirželis visada tvirtai užsegtas. Žiemos sporto mėgėjus tyko ir kiti pavojai - kaulų lūžiai, sąnarių išnirimai ar raiščių patempimai.

Dažnai tokias traumas patiria ir senyvo amžiaus žmonės, kai šaligatviai pasidengia ledu. Esant kaulų lūžiui, sąnario išnirimui ar raiščių patempimui labai svarbu tinkamai suteikti pirmąją pagalbą.