Prasidėjo maudymosi sezonas

Šalyje maudymosi sezonas prasideda birželio mėn. 1 d. ir tęsiasi iki rugsėjo mėn. 15 d. Atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nuostatas, maudyklų vandens kokybės tyrimai turi būti pradėti 2 savaitės prieš maudymosi sezoną, t.y. nuo gegužės 15 d. ir reguliariai atliekami kas dvi savaites birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais iki rugsėjo 15 d.

Vadovaujantis higienos normos nuostatų reikalavimais, savivaldybės prieš maudymosi sezoną sudaro numatomų stebėti maudyklų tyrimų kalendorinį grafiką ir pateikia Higienos institutui. Apibendrinant gautus savivaldybių tyrimų grafikus, galime pastebėti, kad yra paplūdimių, kuriuose savivaldybės nenumatė atlikti tyrimų. Tai Druskininkų Avirio ežere ir “Eglės” sanatorijos paplūdimiuose.

Prieš 2010 m. maudymosi sezoną, pagal Higienos institutui pateiktus maudyklų vandens kokybės mikrobiologinių tyrimų rezultatus, vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 reikalavimus šiose Alytaus apskrities maudyklose: Alytaus raj. Giluičio ir Ilgio ežeruose, Alytaus miesto Dailidės ežerėlyje, Lazdijų raj. Dusios, Metelio, Ančios, Snaigyno, Seirijo, Baltajo ežeruose, Varėnos raj. Glėbos, Derežnyčios, Žiežulio, Glūko, Kastinio ežeruose. Pagal maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, gautus sezono pradžioje, maudytis šiuose ežeruose galima.  Keliamų higienos reikalavimų neatitiko tik Alytaus raj. Daugų ežeras.

Vasarą vandens kokybė blogėja, kyla grėsmė užsikrėsti žarnyno infekcinėmis bei kitomis ligomis, todėl sistemingai stebimas  maudyklų vanduo.

Vos stipriau pašvietė saulutė, prie įvairių vandens telkinių iškart pasipylė poilsiautojai. Per žiemą kiek primiršus elementarias maudynių taisykles, dažnas jų gali tapti nelaimės ar mažų mažiausiai užkrečiamos ligos taikiniu.

Deja, maudymosi sezonas neapsieina be nelaimingų atsitikimų vandenyje, kurių būtų galima išvengti, jei poilsiautojai laikytųsi saugaus elgesio prie vandens taisyklių, bei mokėtų suteikti pagalbą skęstančiajam.

Keletas patarimų:

 Skęstančiojo gelbėjimas: pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112.  Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę. Jei plaukiate prie skęstančiojo, saugokitės, kad skęstantysis negalėtų jūsų sugriebti. Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Pirmoji pagalba skęstančiajam:

         Ištraukite skenduolį iš vandens,

         Pašalinkite iš burnos svetimkūnius,

         Kvieskite pagalbą,

         Gaivinkite darydami dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus (jei išmanote ir mokate tai atlikti praktiškai),

         Jei pavyko atgaivinti, nukentėjusį paguldykite (stabili šoninė padėtis), užklokite, kad sušiltų, kvieskite GMP.

Ką daryti jeigu pačiam prireikia pagalbos:

Pavargus plaukiant. Išsekus jėgoms pirmiausia būtina įtikinti save, kad galima išsilaikyti, tik reikia pailsėti. Poilsis – gulėti ant nugaros, minimalūs rankų, kojų judesiai, ritmiškas kvėpavimas.

Prasidėjus mėšlungiui. Jei mėšlungis traukia rankos raumenis, būtina atsigulti ant nugaros, iškelti ranką virš vandens, suspausti plaštaką į kumštį, vėl ištiesti. Jeigu mėšlungis traukia abiejų rankų raumenis, būtina atsigulti ant nugaros, iškelti abi rankas virš vandens ir sudėjus plaštakas spausti vieną į kitą. Jei mėšlungis traukia šlaunies arba blauzdos raumenis, reikia atsigulti ant nugaros, kelį pritraukti prie pilvo, paimti koją už pėdos ir stipriai patraukti į save. Jeigu mėšlungis traukia abi kojas, patartina abu kelius lenkti prie krūtinės ir vėl išsitiesti. Jeigu mėšlungis traukia pėdą, reikia išsitiesus lenkti pėdą į viršų. Kaip išvengti mėšlungio? Patartina prieš maudynes apšilti, pabėgioti, pasimankštinti, pamasažuoti blauzdas.

Patekus į dumblyną ar vandens augalus, reikia atsigulti  vandens paviršiuje ant nugaros ir lėtais, ramiais judesiais plaukti kranto link.

Užspringus reikia ramiai gultis ant nugaros, ištiesti ir atpalaiduoti rankas, pamažu judinti kojas, atsikosėti, išlyginti kvėpavimą.

Saugokimės patys, o prireikus  pagalbos kitam, nelikime abejingais!

Irma Geraltauskaitė

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Komentarų nėra.

Palikite komentarą