Gamtoje gera, bet ne visada saugu

Ilgėjant dienai, vis ilgiau ir kaitriau šviečiant saulei vėl patrauksime į gamtą: miškus, parkus, daržus ar sodus. Tačiau pasibuvimas gamtoje ne visada mums suteikia malonumo. Dažnai daugelis mūsų, bijodami amžinai kraujo ištroškusių erkių, vengiame ilsėtis miške ar parke, vengiame grybauti, uogauti.

Erkė – tai mažas, vos 3-4 mm ilgio voragyvis. Daugelis žino, kad jis labai pavojingas, nes sukelia sunkiai gydomas ar net mirtinas ligas. Iš tiesų įsisiurbusi erkė gali užkrėsti auką puokšte ligų. Viena pavojingiausių – erkinis encefalitas. Jos paplitusios visoje Lietuvoje. Jų aktyvumas prasideda pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais, kai oro temperatūra siekia 5 laipsnius šilumos ir tęsiasi iki spalio – lapkričio mėn. Šiltėjant klimatui ilgėja ir erkių aktyvumo periodas. Šiltos žiemos leidžia joms visoms išlikti. Erkių populiacijos gausėjimas lemia ir sergančiųjų erkiniu encefalitu didėjimą.

 Erkės paplitusios ne tik miškuose, bet visur, kur yra žolės. O tai gali būti parkai, pievelės, gazonai, kapinės. Erkės savo aukos paprastai tyko žolėje, apie 10 – 20 cm aukštyje. Jas galima aptikti ant miško gėlių, po nušienauta žole, šiene. Manoma, kad neturinti akių erkė susiranda auką reaguodama į šilumą, sklindančią nuo praeinančio žmogaus ar gyvūno, į judesį.

Sumažinti erkių įsisiurbimo riziką galima tinkamai apsirengus: šviesūs drabužiai leis greičiau pastebėti beropojančią ir dar nespėjusią įkąsti erkę. Drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, gerai prie kūno prigludusiais rankogaliais. Kelnių galus reikėtų sukišti į kojines ar batus, o galvą aprišti skarele ar užsidėti gerai prigludusią kepuraitę. Tačiau vargu ar kam malonu mėgautis gamtos malonumais apsirengus tokia apranga.

Po išvykų, grįžus mano, reikėtų kruopščiai apžiūrėti visą kūną. Būtų gerai, jei tai padaryti padėtų ir kitas asmuo, nes patys ne visur galime apsižiūrėti. Erkės dažniausiai įsisiurbia plaukuotose kūno vietose bei ten, kur ploniausia ir švelniausia oda: į kaklą, paausius, viršutinę krūtinės dalį, pažastis, kirkšnis. Į minkštą vaikų kūnelį jos įsisegti gali bet kurioje vietoje.

Jei jau atsitiko taip, kad radote įsisiurbusią erkę – reikėtų pabandyti ją pašalinti atsargiu sukamuoju judesiu.

Erkinis encefalitas tai viena sunkiausių virusinių smegenų infekcijų. Ja susergama staiga, įsisiurbus erkinio encefalito virusu užkrėstai erkei arba išgėrus nevirinto užsikrėtusios erkinio encefalito virusu ožkos ar karvės pieno. Jai būdinga aukšta temperatūra, stiprus galvos skausmas, sutrikęs miegas, kartais ligonį pykina, jis vemia, gali paralyžiuoti rankas. specifinio šios ligos gydymo nėra, antibiotikai viruso neveikia. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą, išliekantį visą gyvenimą. Tik 30 proc. susirgusiųjų erkiniu encefalitu iš ligoninės išvyksta visiškai pasveikę. Maždaug trečdaliui žmonių, persirgusių šia liga, visam gyvenimui išlieka tokie psichoneurologiniai simptomai, kaip galvos skausmas, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, elgesio pokyčiai, parezės. Net 9 proc. susirgusiųjų tampa nedarbingi.

Dar viena liga, kurią sukelia erkės – Laimo liga (boreliozė). Vienas iš požymių – po kelių dienų, savaičių ar mėnesių įkandimo vietoje atsiranda paraudimas (jis būdingas 60 proc. susirgusiųjų). Beria didesnėmis nei 3 cm pločio ir vis didėjančiomis dėmėmis. Pradžioje gali pakilti kūno temperatūra iki 37,5 laipsnių, nestipriai maudžia raumenis, sąnarius, kaulus, juntamas nuolatinis lengvas nuovargis, sutrinka miegas, net galimi nemalonūs jutimai širdies plote.  Visi šie simptomai negydant praeina savaime, o po kelių mėnesių, savaičių pasireiškia stipresni, būdingi jau antrai ligos stadijai, simptomai: galvos, rankų ir kojų skausmai, nuovargis, pykinimas, krenta svoris, atsiranda karščiavimas, gali paralyžiuoti pusę veido, skausmingi ir patinę sąnariai, melsvėja oda, palaipsniui pažeidžiami vidaus organai ar sistemos. Sirgti šia liga negydant galima metų metais, tačiau progresuojanti liga žmogų padaro neįgaliuoju. Tačiau laiku pastebėta liga ir tinkamas gydymas baigiasi ligonio pergale – liga išgydoma. Beje, skiepų nuo Laimo ligos nėra.

Apsisaugoti nuo erkinio encefalito padeda skiepai, tačiau jie pakankamai brangūs, todėl ne visi gali sau leisti paskiepyti visą šeimą nuo šios erkių sukeliamos ligos. Nors sakoma, kad sveikata brangiausias turtas, bet tai įvertiname tik susirgę.

Taigi, būkime sveiki ir saugūs šią vasarą!

Renata Kuodienė

Vaikų ir jaunimo sveikatos specialistė

Komentarų nėra.

Palikite komentarą