Oro taršos poveikis sveikatai

Oro tarša gali būti laikomos smulkiosios dalelės, chemikalai ir dujos, patenkančios į orą dėl žmonių veiklos ir keliančios grėsmę gyventojams ir aplinkai.

Kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą ore sąlygoja meterologinės sąlygos, suintensyvėjęs kūrenimas šildant patalpas, automobilių srautai, netinkamai prižiūrimos gatvės, suintensyvėję miesto statybos, be to ir dažni gaisrai. Padidėjus į orą išmetamų teršalų kiekiui bei esant tam palankioms meterologinėms sąlygomis, kai kuriuose miesto rajonuose gali susidaryti vadinamieji miesto rūkai.

Oro taršai jautriausios gyventojų grupės :

• Kūdikiai, vaikai (ypač iki 5 metų amžiaus);
• Nėščiosios;
• Vyresnio amžiaus žmonės;
• Asmenys, sergantys astma bei kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis;
• Asmenys, paveikti kitomis toksinėmis medžiagomis, kurios sustiprina oro teršalų poveikį arba sąveikauja su oro teršalais;
• Asmenys, gyvenantys nepalankiomis socialinėmis ekonominėmis sąlygomis.

Yra keli žmonių sukeliamos oro taršos šaltiniai: pramoniniai procesai, įskaitant energijos gavybą ir gamybinę veiklą; transportas; namų šildymas, ypač malkomis ir anglimi; atliekų apdorojimas; ūkininkavimas.

Oro taršos poveikis sveikatai priklauso nuo keleto veiksnių: teršalų tipo; oro taršos lygio (chemikalų koncentracijos ore); poveikio trukmės (trumpalaikis ar ilgalaikis poveikis); individualaus jautrumo.

Oro teršalų trumpalaikis poveikis gali sukelti:

• Akių, nosies ir gerklės sudirginimą,
• Kvėpavimo sunkumą,
• Viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip bronchitas, plaučių uždegimas,
• Kvėpavimo takų ligos paūmėjimą,
• Kitus simptomus, įskaitant galvos skausmą, pykinimą, alergines reakcijas.

Ilgalaikio poveikio pasekmės:

• Lėtinės kvėpavimo takų ligos,
• Plaučių vėžys,
• Širdies ligos,
• Plaučių funkcijos sumažėjimas,
• Astmos priepuolis,
• Smegenų, nervų sistemos, kepenų ir inkstų pažeidimai.

Pagrindinės kenksmingos medžiagos, galinčios įtakoti gyventojų sveikatos būklės pablogėjimą:

ANGLIES MONOKSIDAS – medžiaga pasižyminti tiesioginiu toksiniu poveikiu įkvėpus orą, kuriame jo yra labai didelės koncentracijos. Pagrindinis anglies monoksido šaltinis aplinkos ore yra motorinis transportas, tačiau tokio pobūdžio apsinuodijimai dėl padidėjusios aplinkos taršos, praktiškai neįmanomi.

Patekęs į žmogaus organizmą per plaučius, anglies monoksidas reaguoja su hemoglobinu (deguonį nešančiąja molekule kraujyje), sudarydamas karboksihemoglobiną. Pirmiausiai pažeidžiamos sistemos, kurios jautrios deguonies badui. Esant didelėms anglies monoksido koncentracijoms yra blokuojamas deguonies pernešimas, žmogus gali netekti sąmonės.

Simptomai: kvėpavimo takų dirginimas, kosulys, dusulys, ašarojimas. Anglies monoksido poveikyje suaktyvėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, suprastėja koordinacija ir laiko suvokimas, stebimas neigiamas poveikis vaisiaus vystymuisi.

AZOTO DIOKSIDAS – medžiaga, pasižyminti tiesioginiu toksiniu poveikiu įkvėpus. Patekęs į kraują su hemoglobinu, sudaro ilgalaikį junginį methemoglobiną, kuris neperneša deguonies, todėl sunkių apsinuodijimų atvejais įvairios organizmo sistemos pažeidžiamos dėl deguonies trūkumo.

Simptomai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys (gali būti su gleivėmis), padidėja kvėpavimo takų jautrumas medikamentams, mažinantiems bronchų spindį, susilpnėja plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėja kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėja kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos, sergantieji kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis pajunta sveikatos pablogėjimą.

SIEROS DIOKSIDAS – atmosferos teršalas, susidarantis degimo proceso metu (dažniausiai deginant iškastinį kurą, kuriame yra sieros junginių), taip pat naftos produktų perdirbimo, sieros rūgšties gamybos metu. Sieros dioksidas kartu su dulkėmis neigiamai veikia kvėpavimo takus, dirgina odą ir gleivinę, sukelia kvėpavimo sutrikimus.

Simptomai: priklausomai nuo koncentracijų, poveikis sveikatai gali būti ūmus ir lėtinis. Ūmus poveikis pasireiškia stipriu viršutinių kvėpavimo takų, odos ir gleivinių sudirginimu, nosies ir gerklės deginimu, dusulio priepuoliu, bronchu spazmais (ypač sergantiems astma). Dėl lėtinio poveikio, gali išsivystyti atrofinis rinitas, toksinis bronchitas bei plaučių sklerozė.

OZONAS susidaro sudėtingų atmosferos cheminių reakcijų, iššauktų saulės šviesos, rezultate. Didelės ozono koncentracijos veikia plaučius kaip dirgiklis, paveikia plaučių gleivinės membraną ir kitus plaučių audinius bei kvėpavimo funkcijas.

Simptomai: akių dirginimas, galimas regėjimo sutrikimas, kosulys, dusulys, gerklės sausumas, nosies užgulimas, skausmas įkvėpus ir krūtinės ląstos spaudimas, plaučių dirginimas ir uždegimas, sumažėjęs plaučių tūris, galvos skausmas, pykinimas, nuovargio jausmas, sumažėjęs imuninis atsparumas ir padidėjęs jautrumas alergenams. Esant lėtiniam poveikiui, žmones kamuoja kosulys, bronchitai, galvos skausmai, kraujospūdžio sumažėjimas, nemiga, širdies veiklos sutrikimai.

KIETOSIOS DALELĖS. Jų koncentracija aplinkos ore padidėja dažniausiai tuomet, kai nėra vėjo ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius teršalus. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia ir ten nusėda. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Smulkesnės dalelės nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir pernešti juos į gilesnius kvėpavimo takus, gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.

Simptomai: priklausomai nuo kietųjų dalelių koncentracijos, jos gali sukelti kvėpavimo takų sudirginimo reiškinius, dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) eiga.

Susidarius nepalankiai sveikatai situacijai gyventojams patartina:

• Riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke;
• Neatidarinėti orlaidžių, langų ir durų;
• Sandariai uždaryti visas vėdinimo angas;
• Patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius;
• Važiuojant autotransporto priemonėmis sandariai uždaryti langus;
• Blogėjant situacijai, rekomenduojama šeimoms, auginančioms vaikus iki 1 metų, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis, alerginiais susirgimais, išvykti iš užterštų zonų;
• Blogai pasijutus, kreiptis į gydytoją;
• Saugoti kvėpavimo takus, pridengiant juos respiratoriumi ar marlės kauke. Respiratorių ar medicininių kaukių galima nusipirkti vaistinėse, statybinių medžiagų parduotuvėse ar parduotuvėse, prekiaujančiose darbo apsaugos priemonėmis. Galima marlines kaukes pasigaminti patiems.

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Irma Geraltauskaitė

Komentarų nėra.

Palikite komentarą