2012 metų balandžio 26 dieną, Alytaus Profesinio rengimo centro Pramonės ir prekybos skyriuje buvo pravestas seminaras „Mokytojo vaidmuo užtikrinant saugias ir sveikas ugdymo sąlygas“, skirtas Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai. Seminare buvo skaitytas pranešimas „Pirmoji pagalba traumų ir ūmių būklių atvejais“, kuris priminė, kodėl svarbu žinoti pirmosios pagalbos taisykles, jos teikimo eiliškumą, kaip teisingai padėti įvairių nelaimingų atsitikimų atvejais. Taip pat buvo pristatytas naujasis gaivinimo standartas, skirtas plačiajai visuomenei, kuris suteikia galimybę visiems norintiems išmokti gaivinimo – svarbaus įgūdžio, kuris gelbsti gyvybes. Po pranešimo, pasinaudojant manekenais, buvo praktiškai mokomasi gaivinimo abėcėlės bei pirmosios pagalbos užspringimo atveju, taip realiai „apčiuopiant“ kas tai yra, nes, kaip teigia specialistai, „pirmosios pagalbos neišmoksime tik teoriškai, būtina praktika!“.

Inga Modėjūtė

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Šią dieną buvo organizuojami įvairūs renginiai ir užsiėmimai, kuriuos ruošė patys mokiniai ir kvietė kitus prisijungti. Į mokyklos dienos programą buvo įtraukta sveikatingumo valanda, kurios metu buvo šokamas šokis „Flashmob“ mokyklos kiemelyje. Kas bijojo ar nedrįso prisijungti prie šokančių, galėjo jėgas išbandyti įvairiose estafetėse mokyklos sporto salėje.

Rita Adamukaitienė

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Bent 30 minučių kasdieninio vidutiniškai intensyvaus fizinio aktyvumo penkias dienas per savaitę žymiai sumažina riziką sirgti ligomis, kurios nėra užkrečiamos, bet daugelyje šalių turi epidemijos pobūdį. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), to priežastis – keleto veiksnių kompleksas: pasyvus gyvenimo būdas ir nuolat mažėjantis bendras fizinis aktyvumas, nesveika ir nesaikinga mityba, žalingi įpročiai, didėjantys antsvorio bei nutukimo mastai, spartėjantis gyvenimo tempas, lydimas didelės protinės ir psichologinės įtampos ir kt.

Gegužės 10-ąją, Judėjimo sveikatos labui dieną, Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuotuose renginiuose miestelėnai sporto klube „Margiris“ sportavo su treniruokliais. Norėję aktyvesnio sporto –  pasirinko sveikatingumo aerobiką sporto klube „Šaulė“. Po dienos darbų gyventojai išbandė ir šiaurietišką ėjimą su lazdomis, pasivaikščiojo po nuostabias  miesto vietoves ir aktyviai praleido laiką.

Alytaus miesto savivaldybės

Visuomenės sveikatos biuras

Gegužės 2-4 dienomis Putinų gimnazijoje 308 įvairių klasių mokiniai biologijos pamokų metu mokėsi teikti pirmąją pagalbą – atlikti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą. Gimnazistai klausė visuomenės sveikatos priežiūros specialistės V.Skamerakienės aiškinimo kaip reikia įvertinti gyvybės požymius, o biologijos mokytojų V.Gumenikovienės ir I.Petkevičienės padedami, jie mokėsi praktiškai gaivinti žmogų pasinaudodami manekenu. Vieniems sekėsi geriau, kitiems prasčiau, bet pabandžius po kelis kartus, pavyko visiems. Todėl visi gimnazistai priėjo vieningos nuomonės – „kartojimas-mokslų motina“, o mokėti gaivinti tiesiog būtina, kad ekstremalioje situacijoje būtų galima pagelbėti artimam žmogui.

Daugiau nuotraukų – galerijoje.

Vilma Skamerakienė

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Kur yra asbesto?

Dėl gerų techninių savybių bei nesudėtingos ir nebrangios gavybos asbestas buvo plačiai naudojamas statybose, energetikoje, transporte, dažų, klijų gamyboje ir kt. Nuo 1961 m. Lietuvoje pramonėje buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos. Daugiausia asbesto panaudota asbestcementinės (šiferinės) stogų  dangos, vamzdžių, stabdžių trinkelių gamybai, katilinių ir vamzdynų šilumos izoliacijai, sklendėms, dūmtraukiams sandarinti ir t.t. Iki šiol asbesto galima aptikti senesnės statybos namų stogų šiferinėse dangose, šiferiu dengtuose daugiabučių balkonuose, namų rūsiuose  vamzdynų šilumos izoliacijoje, elektros įrenginiuose, ugniai atspariose sienose ir duryse, grindų bei lubų plokštėse, senesnių transporto priemonių stabdžių bei sankabų detalėse, ugniai atspariuose tekstilės bei kituose gaminiuose.

Kada asbestas yra pavojingas žmonėms?

Asbestas yra pavojingas žmonėms, kai jo plaušeliai (skaidulos) patenka į aplinkos orą iš asbesto produktų. Kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau tuos statinius griaunant, o asbestinius gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs, akimi nematomi plaušeliai. Taip pat asbesto plaušeliai gali patekti į aplinką, vykstant asbesto produktų (plokščių, šiferio, vamzdžių) korozijai, atliekant katilinių, šiluminių tinklų izoliacijos remontą arba renovaciją, keičiant šiferinę stogų dangą. Asbestas gali būti surištas su netrapios medžiagos rišikliu arba birus. Pastarasis labai dulka, užtenka paliesti ją rankomis, todėl birusis asbestas yra ypač pavojingas sveikatai. Asbesto plaušeliai, kurių ilgis didesnis nei 5 µm ir plotis mažesnis nei 3 µm, lengvai įkvėpiami ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių susirgimų priežastimi. Dėka asbesto pluoštinės struktūros ir cheminio atsparumo, asbesto plaukeliai plaučiuose išsilaiko labai ilgai. Nors organizmo apsauginė sistema siekia juos suardyti ir pašalinti, tačiau dėl plaušelių struktūros lieka ir tampa potencialiu ligą sukeliančiu veiksniu.. Asbesto poveikis sukelia asbestozę, plaučių vėžį, mezoteliomą ir gėrybinius pleuros pakitimus. Šios ligos išsivysto ne iš karto, o po ilgo 20-30 metų laikotarpio.

Kokie yra saugaus darbo su asbestu reikalavimai?

Vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis Lietuvoje parengta ir patvirtinta virš 20 teisės aktų, kurie susiję su asbesto ir jo gaminių naudojimo ribojimu, draudimu, darbo taisyklėmis, atliekų tvarkymu, aplinkos taršos mažinimu ir prevencija, profilaktiniais patikrinimais bei darbuotojų ir darbdavių mokymais.

Atliekant darbus su asbestu, būtina laikytis Darbo su asbestu nuostatų reikalavimų, kur numatyta darbuotojų apsauga nuo asbesto keliamos rizikos ir asbesto sukeliamų sveikatos pakenkimų prevencijos priemonės

2008 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Asbesto šalinimo programą, kurios tikslas – siekiant pagerinti aplinkos būklę ir užtikrinant sveikesnę aplinką, palaipsniui ir saugiai pašalinti iš aplinkos pavojų keliančius asbesto gaminius. Tikslui įgyvendinti 2008-2013 metams buvo numatytos programos įgyvendinimo priemonės. Programos vykdymo koordinatorius – Aplinkos ministerija, atskiras priemones skirta įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijai, Higienos institutui, Valstybinei darbo inspekcijai, savivaldybėms. Įgyvendinant programos priemones, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministrų įsakymais buvo patvirtinta Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarka, Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašas, kuriame nustatyti asbesto sukeltų ligų diagnozavimo reikalavimai, Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarka, kur numatyta asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis ir asbesto poveikio praeityje privalomo sveikatos tikrinimo tvarka.

Su asbestu ir jo turinčiais produktais gali dirbti tik specialiai apmokyti asmenys ir turintys licencijas. Darbdaviai ir darbuotojai mokomi Energetikų mokymo centre ir UAB Kita kompetencija pagal patvirtintas mokymo programos saugiam darbui su asbestu. Lietuvoje didžiausią asbesto šalinimo patirtį turi UAB Termoizola. Visų rūšių veikla su asbesto turinčiomis atliekomis yra griežtai reglamentuojama ir licencijuojama. Didžiausios ir labiausiai patyrusios asbesto atliekų tvarkymo įmonės yra Bionovus ir Toksika. Visą įmonių, tvarkančių asbesto atliekas sąrašą galima rasti adresu http://www.am.lt/→Atliekos→ Pavojingo atliekos→ Įmonių, tvarkančių asbesto atliekas, sąrašas

Kadangi asbesto plaušeliai yra labai maži ir plika akimi nematomi, neturi kvapo, tai užterštumą asbestu aplinkoje galima nustatyti tik atlikus asbesto plaušelių tyrimus. Jei abejojama ar gaminyje, statinyje, medžiagoje yra asbesto, būtina laboratorijoje atlikti asbesto plaušelių identifikavimo (kokybinius) tyrimus.

Pagrindiniai teisės aktai

1. Darbo su asbestu nuostatai (Žin., 2004, Nr. 116-4342).

2. Asbesto šalinimo programa (Žin., 2008, Nr. 48-1777).

3. Asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimas (Žin., 1998, Nr. 88-2424; 2000, Nr. 37-1035, 2002, Nr. 9-311).

4. Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašas (Žin., 2009, Nr. 61-2437).

5. Lietuvos higienos norma HN 23: 2011 Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai (Žin., 2011 Nr. 112-5274).

6. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2000, Nr. 90-2776; 2002, Nr. 13-475).

7. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 2007, Nr. 10-403).

8. Kompetencijos reikalavimų įmonėms, vykdančioms statinių, turinčių konstrukcijose asbesto, griovimo, jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, aprašas (Žin., 2005, Nr. 86-3247).

9. Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašas (Žin., 2009, Nr.: 131 -5708).

10. Sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarka (Žin., 2000, Nr.47-1365).

11. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai (Žin., 2007, Nr. 123-5055).

12. Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai (Žin. 2011, Nr.76-3683).

 Ką daryti, jeigu asbesto yra Jūsų aplinkoje?

Jeigu asbesto produktų (šiferio, šiluminės izoliacijos ir kt.) yra jūsų namuose, ūkyje, nepatariama pradėti jį šalinti patiems. Geriau šį darbą patikėti specialistams, kurie, priklausomai nuo asbesto produktų techninės būklės, toliau imsis atitinkamų veiksmų

• surinks iš turimos dokumentacijos informaciją apie asbesto turinčias medžiagas, naudotų statybinių medžiagų sudėtį ir jų būklę;
• atliks kokybinius asbesto tyrimus medžiagoje, nesant duomenų apie medžiagos sudėtį;
  • nustatys darbo vietas, kuriose dirbantieji gali būti veikiami asbesto dulkių;
• sudarys asbesto plaušelių nustatymo darbų planą, kuriame bus nurodytos  ėminių paėmimo vietos, matavimų trukmė, ėminių skaičius, matavimo periodiškumas.

Asbesto šalinimo pagrindinis tikslas yra apsaugoti aplinką ir visuomenę nuo pavojingų asbesto plaušelių. Todėl yra rekomenduojama

• atitverti ir pažymėti vietas, kuriose yra asbesto produktų, ženklu: “Atsargiai asbestas!”;
• darbus atlikti tik drėkinant vandeniu (“šlapiu būdu”);
• atliekų nelaužyti, nemėtyti iš aukščio;
• atliekas pakuoti į sandarias pakuotes (0,2 mm plėvelės storio maišus po 30 kg);
• atliekas vežti tik į tam skirtas specialias aikšteles.

Kaip elgtis keičiant šiferinę stogų dangą?

Keičiant asbestocementinę (šiferinę) stogų dangą, būtina laikytis visų saugaus darbo su asbestu reikalavimų. Darbus atlikti taip, kad asbesto plaušeliai nepasklistų į aplinką ir nekeltų pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai. Labai svarbu naudoti specialias apsaugos priemones (spec. drabužius, kaukes, respiratorius), kad asbesto plaušeliai nepatektų į žmogaus kvėpavimo takus ir plaučius.

Rekomenduojama stogų šiferinės dangos šalinimo vietą nuo aplinkos atskirti polietileno plėvele, drėkinti nuimamus paviršius, atsargiai šiferio lakštus nuimti nuo stogų, jų nemėtyti. Dangą supakuoti į polietileninę plėvelę ir saugiai išvežti į tam tikslui nurodytus sąvartynus. Smulkias šiferio atliekas reikia išsiurbti siurbliais su specialiais filtrais, jų nešluoti ir nekloti jomis kelio duobių ir įvažų. Asbestas galutinai nukenksminamas, užkasant jį į žemę. Asbestinio cementinio šiferio stogų savininkams nerekomenduojama naudoti lietaus vandens nuo šių stogų skalbimui, prausimuisi ar grindų plovimui.

Kas ir kur atlieka asbesto plaušelių matavimus, tyrimus?

Higienos instituto Rizikos veiksnių tyrimo laboratorija

• atlieka asbesto plaušelių identifikavimą gaminiuose;
• nustato asbesto plaušelių koncentraciją aplinkos ore;

• konsultuoja suinteresuotus asmenis;
• informuoja visuomenę apie saugų darbą su gaminiais, turinčiais sudėtyje asbesto, ir prevencines priemones.

Adresas: Etmonų 3/6, Vilnius

Tel.: 8 5 212 3249

El.paštas: laboratorija@hi.lt

 Daugiau informacijos apie asbestą, jo poveikį žmonių sveikatai, šios medžiagos utilizavimo ir kitas rekomendacijas, dirbant su šia pavojinga medžiaga, galima surasti internetiniuose tinklapiuose http://www.hi.lt/content/rizikos_veiksniu_tyr_lab.html, www.vdi.lt, www.am.lt

gegužės 10 d. (ketvirtadienį) NEMOKAMUOSE

Judėjimo sveikatos labui dienos renginiuose:

 *Būtina išankstinė registracija tel. 8 (315) 51 653 arba el. paštu: irma@alytausvsb.lt

Keliomis dienomis anksčiau prie šios iniciatyvos prisijungė ir Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla. Į mokyklos visuomenės sveikatos specialistės kabinetą pakviesti 9b, 7b ir 5a klasių mokiniai noriai sutiko sudalyvauti šiai dienai paminėti skirtoje rankų higienos akcijoje.

Pirmiausia ant vaikų rankų buvo užberta specialių miltelių, švytinčių po fluorescentine lempa, o po to paprašyta švariai jas nusiprausti. Vėliau, pašvietus rankas  „stebuklinga“ lempa, paaiškėjo, kuriems mokiniams švariai nusiprausti pavyko iš pirmo karto, o kuriems tai teko pakartoti…

Mokyklos visuomenės sveikatos specialistė O. Jakutienė apsilankė ir 6c klasės valandėlėje „Rankų švara – tai sveikata“.  Medikė mokiniams paaiškino, kaip yra svarbu švariai praustis rankas, kaip nuo to priklauso mūsų pačių brangiausias turtas – sveikata. Davė naudingų patarimų, kaip iškylaujant gamtoje apsisaugoti nuo purvinų rankų keliamo pavojaus organizmui. Čia taip pat buvo vykdoma ir rankų prausimosi akcija. Pasidžiaugėme, kad vaikai buvo supratingi, aktyvūs ir puikiai nusiteikę…

Visi mokiniai, sudalyvavę šioje akcijoje, buvo maloniai nustebinti, nuo Alytaus VSB gavę dovanų po gražiai įpakuotą muiliuką, ant kurio puikavosi užrašas PASAULINĖ RANKŲ HIGIENOS DIENA.

Ona Jakutienė, Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Dž. Jakutienė, Šaltinių pagr. mokyklos 6c klasės auklėtoja

Vaikams buvo suteikta galimybė pažiūrėti kaip plinta mikrobai ir kaip reikia tinkami plauti rankas. Jie galėjo visa tai patys pamatyti ir pabandyti praktiškai su „bakterijų“ maišeliais ir UV lempa. Po praktinių užsiėmimų mokiniams buvo išdalintos Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro dovanėlės – muiliukai ir rankų plovimo atmintinės, kad vaikai nepamirštų, kaip taisyklingai reikia plauti rankeles.

Mokiniai džiaugėsi galimybe pamatyti kaip svarbu atidžiai plauti rankas ir, be abejo, dovanėlėmis.

Rita Adamukaitienė

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Pagrindinis šios dienos tikslas – atkreipti pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų personalo dėmesį į rankų higienos svarbą sveikatos priežiūros įstaigose.

Rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam. Jomis liečiame daugybę daiktų, kurie gali būti užteršti ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Be to,  įrodyta, jog tinkama rankų higiena yra pati efektyviausia priemonė sustabdyti bakterijų judėjimą tarp pacientų ir personalo ligoninės viduje.     

Plauti rankas ypač svarbu asmenims, kurie dirba maisto tvarkymo įmonėse ar asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Žmogaus rankos dažniau negu kiti organai liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, nuo kurios gali užsiteršti. Todėl žmogaus kūno odos higienoje svarbiausią vietą užima rankų priežiūra. Nešvarios, grublėtos, šerpetojančios, juodomis panagėmis rankos yra nehigieniškos ir neestetiškai atrodo.

 Be nešvarumų, dulkių, rankų odos vagelėse ir raukšlėse, pirštų įlinkimuose, o ypač po nagais, žiedais, laikrodžiais, apyrankėmis gali prisirinkti įvairių patogeninių mikroorganizmų, kurie ne tik ilgai išsilaiko ant rankų, įvairių papuošalų bet ir tampa užkrečiamų ligų priežastimi. Nustatyta, kad rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam, kurie nesunkiai perduodami net paspaudžiant ranką.

 Žarnyno užkrečiamosios ligos vadinamos „nešvarių rankų“ ligomis. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti dizenterija, šigelioze, hepatitu A, rotavirusine bei norovirusine infekcija, o glostant naminius gyvūnus galima užsikrėsti kirmėlinėmis bei grybelinėmis ligomis. Pagal Higienos instituto duomenis, kai kurių mikroorganizmų išgyvenimo trukmė ant rankų siekia net kelias valandas, pvz.:
– E. coli 1 val. 30 min.;
– Hepatitis A Virus (HAV) kelias valandas;
– Rotavirus 4 val. 20 min.;
– Salmonella 3 val.;
– S. aureus 2 val. 30 min.;
– Influenza virus 15 min.;
– Pseudomonas 3 val.

 Nuo žarnyno infekcinių ligų kasmet pasaulyje miršta apie 2,5 mln. žmonių, o dėl netinkamos rankų higienos – apie 90 tūkst. žmonių (nes tik apie 40 procentų gyventojų moka teisingai plauti rankas). Besivystančiose šalyse kasmet dėl diarėjos ir kvėpavimo organų ligų miršta 3,5 mln. vaikų. PSO teigimu, rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių ir pigiausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, lyginant paskutinių dvejų metų laikotarpį, Lietuvos gyventojų sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis padidėjo 2,7 proc. – nuo 546,9/100 tūkst. gyventojų 2009 metais iki 561,4/100 tūkst. gyventojų 2010 metais. Daugiau nei 70 proc. 2010 metais užregistruotų ligonių žarnyno infekcinėmis ligomis užsikrėtė namuose per nesaugiai paruoštą maistą ir per buitinį sąlytį su sergančiaisiais. 2011 m. Lietuvoje, palyginti su 2010 m., smarkiai išaugo žarnyno infekcinių ligų protrūkių skaičius. Pernai buvo užregistruoti 437 žarnyno infekcinių ligų protrūkiai (susirgo 1228 asmenys), 2010 m. – 190 protrūkių (susirgo 538 asmenys).

 Specialistams nerimą kelia nuolat augantis susirgimų skaičius. Ligų protrūkiai parodo, kad nepaisoma asmeninės ir maisto tvarkymo higienos ir ypač neatsakingai elgiamasi su maisto žaliavomis. Tarp 2011 m. užregistruotų 437 protrūkių – 67 (15,3 proc.) buvo salmoneliozė, 148 (33,7 proc.) – rotavirusinės infekcijos, 25 (5,7 proc.) – kitos nustatytos bakterinės ir virusinės etiologijos (1 Shigella flexneri, 2 Shigella spp, 2 Clostridium botulinum, 5 Campylobacter, 1 Y. Enterocolitica, 14 Norovirus), 197 (45 proc.) – nenustatytos etiologijos. Viena dažniausių salmoneliozės protrūkių priežasčių 2011 m. buvo gyvūninis maistas (vištiena, kiaušiniai, mėsa ir jų produktai – 43,3 proc.), rotavirusinė infekcija vaikų ugdymo įstaigose bei šeimose plito nuo žmogaus žmogui per buitinį sąlytį (neužtikrinant asmeninės higienos ligonio aplinkoje).

 Rankų higienos turi būti mokomasi jau nuo pat mažens.

 Dauguma žmonių neplauna savo rankų taip, kaip pridera. Lankantis viešose vietose, įstaigose, organizacijose, transporte, liečiant gyvūnus, dirbant sode ar darže kontaktuojama su įvairiausiomis bakterijomis, todėl rankas būtina plauti:

1. Kai jos nešvarios.
2. Pasinaudojus tualetu.
3. Pakeitus vystyklus.
4. Prieš vaiko maitinimą.
5. Visada – prieš valgant.
6. Prieš ir po maisto (ypač žalios mėsos, žuvies, paukštienos ir kt.) gaminimo.
7. Pažaidus su gyvūnu (ar jį tik paglosčius).
8. Grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo.
9. Pasinaudojus visuomeniniu transportu.
10. Pabuvus viešose vietose.
11. Po nosies valymo (kosint ar čiaudint).
12. Po ir prieš žaizdos sutvarkymą.
13. Pabendravus su sergančiu žmogumi.
14. Po darbo su nešvariais įrankiais ar indais.
 Ateina vasara, o tai ypač palankus metas žarnyno užkrečiamosioms, kirmėlinėms bei grybelinėms ligoms plisti. Daugelio parazitinių kirmėlių kiaušinėliai subręsta šiltu metų laiku, nes optimali temperatūra jiems vystytis yra nuo plius 24 iki plius 30 laipsnių C.

Pastaruoju metu dėl netvarkingai laikomų šunų, kurių fekalijomis vis labiau užteršiami žalieji miesto plotai, parkai, vaikų žaidimo aikštelės, smėlio dėžės, vis dažniau užregistruojama sunkių jų kirmėlių sukeltos ligos – šunų askaridozės – toksokarozės. Užterštose smėlio dėžėse vaikai nesunkiai gali užsikrėsti echinokokoze, toksoplazmoze, mikrosporija bei kitomis parazitinėmis užkrečiamomis ligomis. Žmonių askaridoze ir toksokaroze užsikrečiama per užterštą maistą, vandenį, neplautas rankas. Sergant toksokaroze kirminų lervos gali pažeisti ne tik plaučius, kepenis, inkstus, akis bet ir smegenis. Todėl neleiskite savo vaikams žaisti šunų ir kačių teršiamose smėlio dėžėse, aikštelėse, parkuose ir skveruose.

Tik tinkama bei nuolatinė rankų higiena gali užkirsti kelią šių pavojingų sveikatai mikroorganizmų plitimui. Svarbiausia – rankos visada turi būti švarios.

Kaip teisingai plauti rankas
1. Prieš plaudami rankas būtinai nusimaukite žiedus, laikrodžius, apyrankes ir kitus papuošalus (nes po jais esantys nešvarumai ir mikroorganizmai nenusiplaus).
2. Sudrėkinkite rankas šiltu tekančiu vandeniu.
2. Ant rankų paviršiaus užpilkite skysto muilo, kuris tinka geriau už gabalinį, kadangi ant gabalinio muilo gali „apsigyventi“ bakterijos.
3. Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite rankas iš abiejų pusių apie 20 s. Išmuiluokite ne tik išorines ir vidines rankų puses, bet ir riešus.
4. Trinkite delną į delną.
5. Trinkite tarpupirščius ir vidines delnų puses.
6. Trinkite tarpupirščius ir išorines delnų puses.
7. Ypač kruopščiai patrinkite pirštų galiukus ir panages.
8. Trinkite nykščius (sukamaisiais judesiais).
9. Trinkite sulenktus ir suglaustus pirštus (sukamaisiais judesiais) kitos rankos delne.
10. Kruopščiai nuplaukite rankas (kad pašalintumėte muilą).
11. Nusausinkite rankas popieriniu rankšluosčiu ar vienkartine servetėle. Vestminsterio universitete atlikto tyrimo duomenimis, džiovinimas stipria oro srove (džiovintuvais) nesumažina bakterijų skaičiaus ant odos. O oro srovė mikroorganizmus nupučia 2 m. spinduliu, tad jie gali patekti ant kitų žmonių.
12.Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą.
13. Išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.
Nusiplovę rankas, patepkite jas kremu, pamasažuokite. Masažuodami glostykite nuo pirštų galiukų link riešo. Gražios ir tvarkingai prižiūrimos, trumpai nukirptais nagais rankos ne tik puošia žmogų, bet ir saugo nuo daugelio žarnyno užkrečiamųjų, kirmėlinių bei grybelinių ligų plitimo.

www.sam.lt