biuras@alytausvsb.lt (8 315) 51 653

Žolelių arbata – gamtos dovana sveikatai!

2018-12-12

Sutikite, vos sunegalavus tikrai nebūtina iškart griebtis cheminių vaistų. Kartais puikiausiai gelbsti ir vaistažolės. Vaistažolių arbata tinka ir profilaktikai, ir įvairioms ligoms gydyti bei organizmui stiprinti. Ypač augalai gelbsti ūmiais atvejais, tarkim, sutrikus virškinimui, peršalus ir pan. Kiekvienas augalas turi organizmui reikalingų biologiškai veikliųjų medžiagų.

 

 GYSLOČIAI

Gysločių lapų arbata ir sultys gydo viduriavimą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą, aterosklerozę, viršutinių kvėpavimų takų infekcijas, mažina vidurių spazmus, gydo enteritą, enterokolitą, aktyvina skrandžio sekreciją. Šviežius nuplautus gysločių lapus galima dėti ant pažeistos sumuštos odos, vabzdžių įgeltų vietų – dezinfekuoja, stabdo kraujavimą, mažina uždegimą. Prieš dėdami patrinkite tarp pirštų, kad išsiskirtų sulčių.

ČIOBRELIAI

 

Čiobreliuose gausu biologiškai veikliųjų medžiagų: eterinių aliejų, raugų, organinių rūgščių, askorbo rūgšties (vitamino C) ir kt. Šios vaistažolės detoksikuoja organizmą, ramina, lengvina atsikosėjimą, gerina virškinimą, šalina skrandžio spazmus, mažina vidurių pūtimą, normalizuoja žarnyno mikroflorą. Čiobrelių vonia gerina miegą, atpalaiduoja.

 

PAPRASTIEJI ERŠKĖČIAI

Erškėtuogių vaisiai turi ypač daug vitamino C .Suvalgę 1–3 erškėčių vaisius, gausite visą vitamino C paros normą. Erškėtuogės turi nemažai vitaminų B2, B1, E, K, karoteno, rutino, kraują stiprinančios geležies, kalio, fosforo, kalcio, magnio, natrio, sieros ir kt. Erškėčių vaisių arbata stiprina imuninę sistemą ir kraujagysles, skatina tulžies išsiskyrimą, virškinimą, potenciją ir žaizdų gijimą. Be to, mažina uždegimą, naikina mikrobus. Tinka peršalus, sergant mažakraujyste, ateroskleroze.

 

DIDŽIOSIOS DILGĖLĖS

Dilgėlės varo šlapimą, stiprina kraują, organizmo atsparumą ir skatina žaizdų gijimą. Ypač tinka tiems, kurių sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, mažakraujystė. Taip pat gerina medžiagų apykaitą, normalizuoja menstruacijų ciklą, mažina gausų kraujavimą per mėnesines, slopina ginekologinius uždegimus. Dilgėlės yra puikus vaistas nuo kepenų ligų ir inkstų akmenligės, šlapimtakių ligų, šunvočių, sutrikusio virškinimo, spazminio kosulio. Dilgėlės turi kraujo krešėjimą skatinančio vitamino K, taip pat vitaminų C, B2, B3, karoteno, chlorofilų, fitoncidų, fermentų, kalcio, kalio, magnio, natrio, geležies, silicio, sieros, chloro, vario, chromo, skruzdžių rūgšties ir kt. 

 

JONAŽOLĖS

Vaistinėje žaliavoje yra flavonoidų, karoteno, vitaminų C, PP, P, cholino, mineralinių druskų saponinų, dervų, eterinio aliejaus, tanidų, organinių rūgščių, fitoncidų. Daugiausia veikliųjų medžiagų yra jonažolių sultyse. Jonažolės gerina virškinimą, nervų sistemos veiklą, gydo depresiją.

 

PAPRASTOSIOS ŽEMUOGĖS

 Uogose gausu organizmą ir kraujagysles stiprinančio vitamino C, vitaminų P, K, B2, karoteno. Ypač daug geležies, kuri stiprina kraują, taip pat yra kaulus stiprinančio kalcio, širdžiai reikalingo magnio, fosforo, kalio ir natrio. Uogos gerina apetitą, reguliuoja virškinamojo trakto veiklą. Uogų ir lapų antpilai slopina uždegimus, naikina mikrobus, skatina prakaitavimą ir skysčių išsiskyrimą. Jais gydoma inkstų ir tulžies pūslės akmenligė. Jos taip pat naikina strazdanas bei pigmentines dėmes. 

 

BERŽŲ LAPAI IR PUMPURAI

Beržų pumpuruose ir lapuose yra flavonoidų, eterinio aliejaus, dervų, vitamino C, saponinų, organinių rūgščių. Pumpurai turi dezinfekcinių, skausmą ir uždegimą malšinančių medžiagų. Beržų lapų arbata varo šlapimą, skatina prakaitavimą, todėl tinka gerti sergant inkstų ar širdies ligomis, peršalus. Beržų sula iš organizmo šalina kenksmingąsias medžiagas, gerina medžiagų apykaitą, neleidžia kauptis druskoms ir kitoms medžiagų apykaitos liekanoms organizme, ypač sąnariuose. Tai – puiki profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo osteochondrozės ir kitų sąnarių ligų, inkstų akmenligės, prostatito.

 

KIAULPIENĖS

Jose gausu vitaminų C, E, A ir B grupės. Taip pat kalcio, geležies, flavonoidų, organinių rūgščių, glikozidų. Kiaulpienių šaknų nuoviras stabdo viduriavimą, gydo hemorojų, egzemą, šunvotes ir nudegimus. Jų arbata gerina miegą, tulžies nutekėjimą, medžiagų apykaitą, aktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, valo organizmą. Taip pat lengvina atsikosėjimą, šiek tiek laisvina vidurius, saugo nuo aterosklerozės, skatina skysčių išsiskyrimą ir naikina mikrobus.

 

SUKATŽOLĖS

Poveikis. Liaudies medicinoje sukatžolių preparatais gydoma širdies ir kraujagyslių neurozė, hipertonija, struma. Šios vaistažolės ramina nervų sistemą, atpalaiduoja, slopina įtampą, lėtina padažnėjusį širdies ritmą ir gerina širdies veiklą. Taip pat lengvina atsikosėjimą ir skatina šlapimo išsiskyrimą. Tinka peršalus, karščiuojant. Šiose vaistažolėse gausu gydomųjų savybių turinčių kartumynų, rauginių medžiagų, eterinių aliejų, saponinų

 

GUDOBELĖS Poveikis. Gudobelių žiedų ir vaisių arbata tinka nuo širdies ligų, aritmijos, depresijos, nemigos, klimakso sukeltos įtampos, neurozės. Ši vaistinė žaliava reguliuoja širdies susitraukimus, mažina kraujospūdį, gerina miegą, ramina nervus ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Mokslininkų ištirta, kad gudobelių vaisiai stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi.

 

KELIOS VAISTAŽOLIŲ VARTOJIMO TAISYKLĖS

► Venkite savigydos. Nors augaliniai preparatai toleruojami geriau nei cheminiai, jų šalutinis poveikis švelnesnis, gali sukelti ir kai kurių neigiamų organizmo reakcijų.

► Prieš vartojimą patikrinkite, ar nesate alergiška kurioms nors vaistažolėms.

► Ruošiant mišinius, nepatartina dėti daug tokį pat poveikį turinčių vaistažolių. 

Kas privalo rūpintis žmonių sveikata?
sveika mokykla 20 metų