biuras@alytausvsb.lt (8 315) 51 653

Ar mums reikalingas bendravimas?

2022-06-21

Bendravimas – tai procesas, apimantis dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą, keitimąsi informacija, sąveiką ir santykius. Komunikacinis procesas yra būtinas gyvenimui visuomenėje: jis leidžia žmonėms išreikšti save ir dalytis informacija tarpusavyje, užmegzti santykius, susitarti ir gebėti organizuotis.

 

Bendravimas yra dviejų formų:

 

  • tiesioginis („akis į akį“);
  • netiesioginis (telefonu, Skype ir pan.).

Bendravimas gali būti vykdomas skirtingais būdais:

 

  • žodžiu, vartojant kalbą;
  • neverbaliniu, naudojant gestus, kūno kalbą ar kalbinius ženklus.

 

Bendravimo lygiai nusako bendravimo gylį – nuo ypač mandagaus, siekiant užmegzti kontaktą, apsikeičiant tam tikromis žodinėmis formulėmis, iki intymaus bendravimo su pačiais artimiausiais žmonėmis, kai bendrai patiriami gilūs, intensyvūs išgyvenimai. Sėkmingas bendravimas – toks, kai visi jame dalyvaujantys  kiek įmanoma geriau patenkina savo poreikius ir pasiekia tikslus. Bendravimo atmosfera, psichologinis klimatas – tai subjektyvūs žmonių išgyvenimai, kuriuos patiria bendraudami.

 

Neverbalinis bendravimas mokymosi procese. Bendravimas yra svarbiausias procesas, kuris dominuoja visose gyvenimo situacijose, ypatingai bendraujant su studentų grupėmis. Deja, dažnai pamirštama, kad  svarbūs ne tik žodžiai, bet ir kūnas bei jo kalba. Neverbalinė komunikacija - sąmoningi ir nesąmoningi kūno judesiai ar kūno padėtis, per kuriuos mes išreiškiame savo požiūrį ir jausmus. Gauti empirinio tyrimo apie informacijos pateikimą mokymosi procese, rezultatai patvirtino, kad neverbaline komunikacija perduodama daugiau informacijos, kuri yra geriau įsimenama ir apdorojama, nei verbalinė komunikacija. Gestai, informacijos perdavimas kūnu sustiprina informacijos pateikimą. Tačiau šią informaciją reikia mokėti teisingai šifruoti, kad būtų išvengta klaidų.

 

Atliktas tyrimas išryškino:

 

  • mokymosi procese svarbi mokytojo verbaliai ir neverbaliai pateikiama informacija;
  • bendramokslių neverbalinė reakcija į dėstomą medžiagą.

 

Mokytojams būtina žinoti visas komunikacines priemones, kurios gali būti naudingos perteikiant mokslo žinias, organizuojant pažintinę veiklą ir mokant dirbti savarankiškai. Siekinat pagerinti mokymosi efektyvumą reikia žinoti kūno kalbą bei jos aspektus, skirti didesnį dėmesį neverbalinei komunikacijai. Psichologų pastebėta, kad kalbėtojai, norintys įtikinti klausytojus, naudoja daug daugiau nežodinio bendravimo elementų -  daugiau gestų rankomis, galvos linktelėjimų, veido išraiškos aktyvumo.

             

„Socialinio atsiribojimo“ įtaka gyventojų sveikatai. COVID-19 pandemija paveikė žmonių gyvenimą visame pasaulyje. Vyriausybės bandė sulėtinti ligos plitimą taikydamos „socialinio atsiribojimo“gaires, įskaitant buvimą bent 6 pėdų (2 metrų) atstumu nuo bet kurio asmens, nepriklausančio namų ūkiui. Socialinio atsiribojimo pradžioje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad terminas „fizinis atsiribojimas“ geriau atspindi gairių esmę, kad žmonės turėtų likti fiziškai, bet ne socialiai nutolę vieni nuo kitų. Daugiau nei šimtmetį atlikti tyrimai įrodė, koks svarbus socialinis ryšys yra žmonių gerovei. Žinodami apie galimas neigiamas COVID-19 ir jo pasekmes žmonių gerovei, socialinių, elgesio ir klinikinių mokslų tyrėjai paskelbė skubius raginimus imtis veiksmų siekiant sumažinti galimą žalą. Paskelbtos literatūros apžvalgos apie praeities pandemijas atskleidė, kad užkrėstų asmenų karantinas arba atskyrimas, siekiant sumažinti ligos plitimą, sukelia ilgalaikius neigiamus psichologinius padarinius. Neigiamas psichologinis COVID-19 poveikis žmonėms buvo pastebėtas visame pasaulyje. 

 

JAV atliktame tyrime, nagrinėjančiame žmonių patirtį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. apie laimę ir pasitenkinimą gyvenimu pastebėtas vienas didžiausių psichinės ir fizinės sveikatos nuosmukių per pandemiją.

 

Tyrime, kuriame nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. birželio mėn. dalyvavo apie 2 000 JK respondentų, mokslininkai nustatė, kad teigiamos emocijos (laimė, energija, įkvėpimas, optimimas ir pasitenkinimas) tapo mažiau paplitusios, o kai kurios neigiamos emocijos (liūdesys, įtampa, išgąstis, nusivylimas) pablogėjo per pirminį kovo mėn. protrūkį, tačiau dauguma galiausiai atsigavo iki priešpandeminio lygio per gegužės mėn.  Įdomu tai, kad kitos neigiamos emocinės būsenos iš tikrųjų sumažėjo (vienatvė, apatija) arba išliko stabilios (nuobodulys) per protrūkio mėnesį, bet pradėjo didėti, kai karantinas užsitęsė.

 

2019 m. Nyderlandų statistikos tarnybos (CBS) atliktas socialinės sanglaudos ir gerovės tyrimas parodė, kad 9 procentai 15 metų ir vyresnių Nyderlandų gyventojų dažnai jaučiasi vieniši; 26 procentai teigė, kad kartais jaučiasi vieniši, o likę 66 procentai nesijaučia vieniši. Vieniši žmonės ir vieniši tėvai dažniau jaučiasi vieniši nei poros ir šeimos su vaikais. Tarp 75 metų ir vyresnių žmonių dažnas emocinės izoliacijos jausmas yra beveik toks pat paplitęs, kaip ir dažnas socialinės izoliacijos jausmas. Tas pats pasakytina ir apie jaunesnius nei 35 metų žmones. 35–75 metų amžiaus žmonės dažniau patiria socialinę izoliaciją (13 proc.) nei jaunesni nei 35 metų ar vyresni nei 75 metų (abiems 10 proc.).

 

2020 m. vasario viduryje Kinijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 5 115 dalyvių, parodė, kad ilgesnis laikas, praleistas karantine, buvo susijęs su blogesniais žmonių gerovės rezultatais.

 

2020 m. balandžio mėn. apklausę 902 austrų, mokslininkai nustatė, kad tie, kurie turėjo didesnius socialinius tinklus - patyrė mažiau streso ir rūpesčių karantino metu. 

 

2020 m. kovo mėn. atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 435 JAV suaugusiųjų, paaiškėjo, kad padaugėjo depresijos simptomų, nerimo sutrikimo, įkyrių minčių ir ūmaus streso.  Šis padaugėjimas buvo susijęs, su žmonių socialiniais ištekliais, socialine parama ir socialinių tinklų pajėgumu. 

 

Atlikti tyrimai įrodo, kad žmonėms reikalingas bendravimas, kad socialinis atsiribojimas turi neigiamą poveikį žmonių gerovei.

 

Įgūdžiai, reikalingi efektyviam bendravimui:

 

·       pasitikėjimas savimi;

·       geri klausymosi gebėjimai;

·       mokėjimas iššifruoti nežodinius kūno ženklus;

·       minčių reiškimo (kalbėjimo) įgūdžiai;

·       konfliktų valdymas;

·       pašnekovo ir savo charakterio ir temperamento žinojimas;

·       emocijų atpažinimas ir t. t.

 

 

Gerinkite šiuos įgūdžius ir džiaugsitės sėkmingu bendravimu, patenkinančiu Jūsų poreikius ir tikslus.

 

 

Parengta pagal:

 

 

  • Julija Nikitinaitė (2018-05-02) „Tarpkultūrinės kompetencijos aspektai: neverbalinės komunikacijos reikšmė mokymosi procese ; Aspects of intercultural competence: the significance of non-verbal communication in the learning process“ dc.identifier.uri, https://repository.mruni.eu/ (2022-06-17)

 

 

 

  • World Health Organization. (2020) „Regional Office for the Western Pacific. (‎2020)‎. Guidance on COVID-19 for the care of older people and people living in long-term care facilities, other non-acute care facilities and home care. WHO Regional Office for the Western Pacific.“  https://apps.who.int/iris/handle/10665/331913 
Kaip vertinate teikiamų paslaugų kokybę?
sveika mokykla 20 metų