biuras@alytausvsb.lt (8 315) 51 653

Ar žinai kaip padėti su siekiu nusižudyti besigrumiančiam žmogui?

2022-06-23

Ar žinai kaip padėti su siekiu nusižudyti besigrumiančiam žmogui?

 

     Savižudybės vis dar tebėra opi problema ne tik Lietuvoje, kurioje, remiantis statistika, savižudybių skaičius, nors ir mažėja, bet išlieka vienas iš 5 didžiausių Europoje, bet ir visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad maždaug kas 40 sekundžių pasaulyje ranką prieš save pakelia pats žmogus. Ši nelaimė paveikia dar mažiausiai 6 žmones, įskaitant artimuosius, bendradarbius ar bendruomenės narius. Alytuje situacija dar prastesnė - Alytaus miesto savižudybių skaičiaus rodiklis 2019 – 2020 m. buvo didesnis nei Lietuvos vidurkis.

     Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras šiais metais jau įvykdė savižudybės prevencijos bazinius mokymus 3 grupėms asmenų. Taip pat yra planuojama dar šiais metais įvykdyti papildomus 3 savižudybių prevencijos bazinius mokymus, 2 „SafeTALK“ mokymus bei 1 „ASIST“ mokymus Alytaus miesto gyventojams.

      Norint padėti su siekiu nusižudyti besigrumiančiam žmogui, nesvarbu, koks jo amžius, pirmiausia, apie savižudybę reikia kalbėtis atvirai. Savižudybės aptarimas nepaskatins nusižudyti. Priešingai, kai parodome žmogui, kad priimame jį tokį, koks yra, sulaužome jo jaučiamos izoliacijos barjerą, sumažiname situacijos dramatizmą ir leidžiame nusimesti naštą bei žodžiais išreikšti, kas iš tiesų darosi.

     Yra daugybė priežasčių, kodėl taip nutinka, tačiau pats sprendimas ir bandymas atimti sau gyvybę nėra spontaniškas, o tai padaryti planuojantis žmogus vienaip ar kitaip apie savo ketinimus praneša. Vienas iš svarbių dalykų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį stebint save, savo artimuosius ir jų psichinę sveikatą, yra žodžiai. Asmenys apie norą nusižudyti gali išreikšti tokiais ar panašiais žodžiais: „Noriu viską užbaigti“, „Gyventi neverta“ arba netiesiogiai: „Be manęs jums būtų geriau“, „Aš niekam tikęs“, „Norėčiau užmigti ir niekada nenubusti“.

     Lietuvoje savižudybių skaičiai dideli, tačiau didžiausia problema yra tai, kad žmonėms vis dar gėda ir vis dar nepatogu kalbėti apie savižudybę. Paklausus asmenų apie vyraujančius mitus, daugelis yra įsitikinęs, kad teiginiai teisingi. Tai tik dar kartą įrodo, kad mitai yra gajūs ir plačiai „įsišakniję“ tarp visuomenės. Tik atvirai šnekantis, aiškinantis tikrą tiesą galėsime pradėti suvokti problemos mąstą.

     2018 metais LR Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Emocinės paramos tarnybų asociacijos ir Vilniaus bei Kauno miestų savivaldybių atstovai sutarė plėtoti vieningą savižudybių prevencijos ženklą „TuEsi“. Nuo 2018 m. svetainę www.tuesi.lt administruoja Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuras. Jie išskiria 4 dažniausiai sutinkamus mitus: 

 

  1. MITAS - „žmonės, kurie kalba apie savižudybę, nenusižudo“.

Žmonės, kurie kalba apie savižudybę, taip kalbėdami gali ieškoti pagalbos ar pastiprinimo. Daug žmonių, galvojančių apie savižudybę, patiria nerimą, depresiją ir neviltį, gali jaustis taip, kad tiesiog nėra kitos išeities. Apie 80 proc. nusižudžiusių asmenų vienaip ar kitaip yra užsiminę apie savižudybę – arba savo žodžiais, arba elgesiu. Taip, būna savižudybių, kurios įvyksta be jokio perspėjimo, tačiau dažniausiai prieš įvykstant savižudybei, pastebimi pavojaus ženklai. Todėl labai svarbu rimtai vertinti tokius pavojaus ženklus, net jeigu jums atrodo, kad tai tik gąsdinimas ar manipuliacija. Paklauskite tiesiai „Ar tu galvoji apie savižudybę?“

 

  1. MITAS – „pavojinga tiesiai klausti apie savižudybę, nes tai gali paskatinti nusižudyti“.

Jeigu žmogus negalvoja apie savižudybę, tiesus klausimas tikrai nepaskatins nusižudyti. Tam žmogui, kuris jau galvoja apie savižudybę, tiesus ir paprastas klausimas gali tik padėti. Tiesiai klausdami apie savižudiškas mintis, asmeniui suteiksite progą pasikalbėti apie jam labai rūpimus, nors ir labai sunkius dalykus. Dažnai toks asmuo jaučiasi taip, kad niekas jo nesupranta, jis yra vienišas, jam pačiam baisu kalbėti apie savo mintis. Todėl atviras pokalbis gali tik padėti.

 

  1. MITAS – „tas, kuris nori nusižudyti, vis tiek nusižudys“.

Priešingai, žmonės, ketinantys nusižudyti, dažniausiai svyruoja tarp noro gyventi ir ketinimo mirti. Suicidologai teigia, jog žmonės nusižudo todėl, kad nebeištveria didelio psichologinio skausmo. Ilgai kęsdami tokį skausmą, žmonės trokšta nutraukti jį ir mano, kad vienintelis būdas tai padaryti, yra savižudybė. Jie nenori mirti, jie nori nutraukti skausmą. Dauguma galvojančių apie savižudybę būna visiškai pasimetę, nemato kitų išeičių, tačiau giliai savo viduje tikisi būti išgelbėti. Laiku suteikta tinkama pagalba gali sumažinti šį skausmą ir išgelbėti gyvybę.

 

  1. MITAS – „nusižudo tik psichikos sutrikimų turintys asmenys“.

Psichikos sutrikimai (pavyzdžiui, klinikinė depresija) padidina savižudybės grėsmę, tačiau dauguma žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, nenusižudo. Didelė dalis nusižudžiusių neturėjo jokių psichikos sutrikimų. Psichologinis skausmas, liūdesys ir neviltis nebūtinai yra psichikos sutrikimo požymiai.

 

 

     Jei jūsų ar jūsų šeimos narių, bičiulių emocinė-psichologinė būklė kelia nerimą, išgyvenate beviltiškumo jausmą, pirmoji pagalba – psichologinės ir emocinės paramos tarnybos.

     Kur pranešti ir ieškoti pagalbos?

Jei reikia skubios pagalbos, skambinkite pagalbos telefonu 112

Jei esate savižudybės krizėje, arba ieškote pagalbos kitam www.tuesi.lt

Jei patyrėte smurtą www.epolicija.lt

Jei reikalinga emocinė (psichologinė) pagalba telefonu, arba internetu www.klausau.lt

Jei esi vaikas ir tau reikalinga pagalba www.pagalbavaikams.lt

 

    Pagalbos telefonai:

Jaunimo linija – budintys savanoriai konsultantai I-VII visą parą teikia pagalbą telefonu 8 800 28888 

 

Vaikų linija - budintys savanoriai konsultantai, profesionalai  I-VII nuo 11:00 val. iki 23:00 val. teikia pagalbą telefonu 116 111 arba nuo 18:00 val. iki 23:00 val. teikia pagalbą internetu www.vaikulinija.lt

 

Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) - emocinę paramą teikia savanoriai moksleiviai II–VI nuo 16:00 val. iki 20:00 val. telefonu 8 800 77277   

                

Pagalbos moterims linija - pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai I-VII visą telefonu 8 800 66366

 

Vilties linija - pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai I-VII visą parą telefonu 116 123

 

Krizių įveikimo centras - konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) arba telefonu 8 640 51555   I-V nuo 16:00 val. iki 20.00 val. ir VI nuo 12:00 val. iki 16.00 val.

 

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi savanoriai konsultantai I-V nuo 8:00 val. iki 22:00 val. ir VI-VII nuo 11:00 iki 19.00 val. telefonu 8 800 80020 arba internetu www.sidabrinelinija.lt; pasikalbekime@sidabrinelinija.lt               

 

Kaip vertinate teikiamų paslaugų kokybę?
sveika mokykla 20 metų