biuras@alytausvsb.lt (8 315) 51 653

Atsargiai rinkime grybus

2017-09-04

     Prasidėjus rudeniniam grybų sezonui daugelis skuba pagrybauti, maloniai pasivaikščioti ir pailsėti miške. Nors daugelis grybautojų mano, kad puikiai pažįsta valgomuosius grybus, vis dėlto retkarčiais į pintines papuola ir nuodingų grybų, kurie pridaro daug nemalonumų. Grybaujant ir vėliau tvarkant grybus reikia būti itin atidiems.

 

     Lietuvos miškuose auga apie 400 rūšių valgomųjų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių, kiti – menkaverčiai. Tai nėra lengvai virškinamas maisto produktas. Grybų nerekomenduojama valgyti žmonėms, sergantiems virškinimo trakto, inkstų, kepenų ligomis. Taip pat senyvo amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, kurių skrandžiai yra jautresni, ir mažiems vaikams, kurių skrandžiai dar nepakankamai išsivystę, tad grybus sunkiai virškina.

 

     Valgomieji grybai yra vertingas, skanus ir kvapnus maisto produktas. Patartina rinkti jaunus grybus, nes jie yra maistingesni. Kepurėlė vertingesnė nei kotas. Grybuose yra geležies, mangano, cinko, vario, kurie labai reikalingi žmogaus organizmui. Grybai yra maistingi, turi B grupės, PP, C, D, U vitaminų, geležies, jodo, cinko, magnio, fosforo. Džiovinti baravykai turi daugiau baltymų negu duona, kruopos, jautiena. Grybuose daug vandens net – 84–95 proc., mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, todėl jie lengvai pažeidžiami pelėsių, lervų bei bakterijų. Tad surinkus grybus reikia tą pačią dieną kuo skubiau juos sutvarkyti ir išvirti.

 

     Lietuvoje auga daugiau nei 100 rūšių nuodingų grybų, iš jų 20–30 labai pavojingų žmogaus gyvybei. Grybo nuodingumas priklauso nuo augavietės, grybo amžiaus ir dydžio. Neretai apsinuodijus nuodingais grybais blogai pasijuntama per vėlai, po kelių ar net keliolikos valandų, o kartais net po 2 parų ir vėliau, kai nuodai jau būna patekę į kraują, pakenkę kepenų, inkstų ir smegenų veiklai. Tada ir gydytojai kartais yra bejėgiai išgelbėti gyvybę.

 

     Labai nuodingi žalsvoji ir smailiakepurė musmirės, nuodingasis nuosėdis, eglinė kūgiabudė, aršioji ir nuodingoji tauriabudės, rausvėjančioji plaušabudė bei kt. Iš pavasarį augančių grybų pavojingiausias yra valgomasis bobausis. Galima apsinuodyti jame esančia nuodinga medžiaga giromitrinu, kuris verdant visiškai nesuyra. Nuodingus grybus pagal apsinuodijimo simptomus galima suskirstyti į tris grupes:

 

1. Grybai, kurie tik suerzina virškinimo traktą (kai kurie kartūs piengrybiai, ūmėdės). Po 1 – 2 val. pakyla temperatūra, ligonis vemia, viduriuoja;

2. Grybai, kurių nuodai veikia nervų sistemą (paprastoji, gelsvoji, rausvarudė musmirės). Po 2 – 3 val. prasideda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, išsiplečia akių vyzdžiai, atsiranda haliucinacijos;

3. Grybai, kurių nuodai ardo kraujo, kepenų ar smegenų ląsteles (žalsvoji, smailiakepurė musmirės, nuodingasis nuosėdis, rausvėjančioji plaušabudė, eglinė kūgiabudė). Praėjus 8 –24 ar net 48 val. po valgio, sutrinka kepenų veikla, atsiranda skausmai, traukuliai, vėmimas, viduriavimas, prarandama sąmonė, pakyla temperatūra.

 

Apsinuodijus grybais simptomai dažniausiai pasireiškia ūmiai ir gali būti įvairūs:

 

  • pykinimas ir vėmimas;
  • smarkus vandeningas viduriavimas;
  • pilvo skausmai;
  • mieguistumas;
  • galvos svaigimas;
  • koordinacijos sutrikimas;
  • ašarojimas;
  • gausus prakaitavimas;
  • haliucinacijos;
  • pakitęs pulsas, kvėpavimas;
  • sąmonės praradimas;
  • traukuliai.

 

Pirmoji pagalba:

 

  • Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei žmogus grybų valgė ką tik, sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą. Duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą;
  • Jei simptomai pasireiškė po ilgojo slaptojo laikotarpio (daugiau kaip po 6 valandų), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę;
  • Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja. Jei nėra kvėpavimo, įpūskite per burną du kartus oro ir pasirenkite atlikti 30 krūtinės ląstos paspaudimų. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

 

Patarimai grybautojams:

 

  • Rinkite tik gerai pažįstamus, nesukirmijusius ir nepasenusius grybus.
  • Renkant grybus reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų.
  • Nerinkite šalnų pakąstų grybų, ypač vėlyvą rudenį, nes juose kaupiasi nuodingosios medžiagos – amidai.
  • Vaikų surinktus grybus būtina peržiūrėti, patikrinti, kad nepakliūtų nevalgomas ar net nuodingas grybas.
  • Paruoštų valgymui grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį.
  • Virkite ir kepkite ant silpnos ugnies, uždarose, emaliuotuose induose, ne ilgiau kaip 20 - 30 min. Ilgiau kepant grybai sukietėja, tampa sunkiau virškinami, blogiau pasisavinami, sumažėja jų maistinė vertė.
  • Paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0–6 °C temperatūroje.
  • Prieš einant į mišką būtina apsimauti ilgas kelnes, apsivilkti marškinius ilgomis rankovėmis, užsidėti kepurę, apsiauti batus aukštesniais aulais. Grįžus iš miško reikia apžiūrėti visą kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių. Drabužius, su kuriais grybavote, reikėtų išpurtyti, išskalbti ir išdžiovinti.

 

 

 

 

 

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

 

Kas privalo rūpintis žmonių sveikata?
sveika mokykla 20 metų