biuras@alytausvsb.lt (8 315) 51 653

Dieta – geriausia svorio metimo priemonė?

2020-05-12

Artėjant vasarai ir maudymosi kostiumėlių sezonui, dažna moteris, ir ne tik ji, sustoja ties veidrodžiu. Vaizdas veidrodyje ne visada patinka. Tad dažnai griebiamasi stebuklingos, daugumos nuomone, priemonės – dietos! Idėjų dietoms internetiniuose portaluose apstu – grikių dieta, Japoniška dieta, Keto dieta ir kokių tik nori pavadinimų galima surasti. Šiandien siūloma daugybė dietų, leidžiančių greitai numesti svorį. Kai kurios dietos iš tiesų padeda tam kartui numesti svorio, bet po kurio laiko svoris vėl sugrįžta ir dažniausiai didesnis, nei buvo prieš tai. Tad ar tikrai drastiška dieta – pati geriausia svorio metimo priemonė?

 

Dieta – tik ta, kurią sudaro dietologas

 

Dieta savaime nėra blogai, jei ji skiriama gydytojo (dėl ligų ar kitų specialių mitybos apribojimų). Visais kitais atvejais dieta suprantama kaip drastiškas mitybos ribojimas.
Nors "dieta" plačiąją prasme vadinama bet kokia žmogaus mitybos sistema, tačiau gana dažnai šis terminas suprantamas tik kaip trumpalaikis mitybos pokytis, leidžiantis atsikratyti antsvorio. Pastaroji metodika neturi nieko bendra su sveika gyvensena ir sveiku maistu. Paprastai tai trumpalaikis - nuo kelių dienų iki kelių savaičių - pokytis, kuris organizmui sukelia gana didelį stresą. Svoris krenta dėl to, kad kūnas gauna mažiau kalorijų nei suvartoja ir gauti energijai naudoja sukauptus riebalus ir raumenis.

 

Tad internete ir plačiai visuomenėje vadinamos dietos, apskritai neturėtų būti vadinamos tokiu terminu, nes dieta - (lot. diaeta - rekomenduojamas gyvenimo būdas < gr. diaita - gyvensena, režimas; sk. dijeta) - sveiko ar sergančio žmogaus mitybos režimas, ribojant maisto kiekį ir asortimentą. Tikroji dieta yra ta, kurią sudaro dietologas. Mitybos planas turi būti pritaikytas individualiai. Dietologų siūlomi maitinimosi planai yra sudaromi pagal amžių, ūgį, paveldimumą, sergamumą, esamą sveikatos būklę ir, žinoma, įpročius. Sudarant individualius mitybos planus dietologų tikslas yra ne uždrausti tam tikrus produktus, o valgiaraštį sudėlioti taip, kad žmogus gautų mažesnį kalorijų kiekį, tačiau gautų visų reikalingų maisto medžiagų ir nesijaustų nelaimingas.

 

Daugiau žalos, nei naudos

 

Tai, kad dietos sukelia daugiau žalos nei naudos, galbūt daug kas jau žino, bet vis dar tikisi stebuklo. Drastiškos dietos yra labai pavojingos mūsų fizinei ir psichologinei būsenai. Ilgalaikės dietos ne tik nepadeda sumažinti svorio, bet padidina jį, nes medžiagų apykaita sulėtėja ir organizmas kiekvieną kaloriją taupo. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie nuolat stengiasi vartoti mažiau kalorijų turintį maistą, suvalgo daugiau. Toks maistas mažiau sotus, be to, ribojantys kalorijų kiekį dažniau persivalgo.

 

Dietų metu:

  • Organizmas įjungia taupymo režimą. Griežtų dietų kaloringumas įprastai būna itin mažas, todėl palaikyti normalią organizmo veiklą nėra lengva. Dauguma tokių dietų sudarytos iš mažą riebalų ar angliavandenių kiekį turinčių produktų. Juos valgant, sunkiai pasiekiamas sotumo jausmas. Reaguodamos į maistinių medžiagų trūkumą ir siekdamos išlaikyti kūną gyvybingą, smegenys įjungia taupymo režimą. Organizmas pradeda kaupti atsargas, kurias galėtų sunaudoti lėčiau ir ilgiau išlaikyti sotumą. Būtent dėl to, pabaigus dietos etapą, maistinių medžiagų virškinimo greitis jau būna sulėtėjęs. Pavalgius kūnas dar ilgai neįsisavina naudingų medžiagų, vargina sunkumo jausmas, nuolat trūksta energijos ir fizinių jėgų.

 

  • Sutrinka sotumo ir alkio jausmas. Laikantis griežtos dietos, organizmas visiškai išbalansuojamas: dėl pasikeitusio maisto raciono, itin mažų porcijų jis patiria nemenką stresą. Po tokio staigaus iššūkio kūnui sunku atsistatyti ir toliau tvarkingai tęsti savo veiklą. To pasekmė – alkio ir sotumo jausmo sutrikimas. Praūžusdrastiškai dietai, apetitas dažnai šauna į viršų: suvalgoma dar daugiau, nei iki jos.

 

  • Pavojus raumenims ir vidaus organams. Vartojant drastiškai per mažai kalorijų, pirmiausia tirpsta ne riebalai. Sveikos gyvensenos specialistų teigimų, tokia dieta išprovokuoja itin staigų skysčių praradimą. Dėl to pradeda nykti raumenys. Be to, menksta ir raumenų jėga: nustatyta, kad po kelių dienų badavimo ji sumažėja net 20 proc.! Griežtos dietos kenkia ir vidaus organams. Dėl mitybos nepakankamumo sumažėja širdies raumens masė, krenta kraujospūdis, blogėja kitų organų kraujotaka, jų aprūpinimas deguonimi. Be to, gali sutrikti plaučių funkcija, padidėti jų infekcijos rizika. Nuolatinis badavimas pakenkia ir virškinimo organams – skrandžiui, tulžiai, kasai – bei visam žarnynui. Maistas sunkiau virškinamas, blogėja maistinių medžiagų įsisavinimas, pradeda kankinti viduriavimas. O ką jau kalbėti apie nusilpusią imuninę sistemą ir sumažėjusį organizmo atsparumą infekcijoms.

·         Gresia valgymo sutrikimai. Dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai – tai nervinė anoreksija ir nervinė bulimija, tačiau žmogus gali turėti ir bulimijos, ir anoreksijos simptomų. Valgymo sutrikimų simptomai rodo vidinį emocinį konfliktą, kai baimė sustorėti atstoja intensyvių jausmų ar išgyvenimų baimę, o badavimas ar įnirtingas sportavimas tampa metodu, padedančiu kontroliuoti emocijas.

Statistika rodo, kad:

  • Kas 62 minutes miršta bent vienas žmogus dėl valgymo sutrikimų sukeltų padarinių.
  • Iš visų psichinių ligų didžiausias mirštamumas yra dėl valgymo sutrikimų.
  • 13 % moterų, vyresnių nei 50 metų, turi valgymo sutrikimų.
  • Valgymo sutrikimai paveikia visas rases ir etnines grupes.

 

Su maistu turime gauti visų būtinų maisto medžiagų!


Svarbu subalansuoti racioną, kad būtų gaunamos visos reikalingos maistinės medžiagos – reikėtų valgyti įvairų, maistingą, dažniau augalinės nei gyvūninės kilmės maistą, kelis kartus per dieną reikia valgyti grūdinių produktų (mažiausiai pusė jų turi būti viso grūdo), įvairių šviežių daržovių ir vaisių – jų turime suvalgyti bent 300-400 g per dieną. Baltyminis maistas – liesa mėsa, paukštiena, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos. Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Taip pat, svarbu nurodyti tinkamus maisto kiekius – žmogui suprantamais porcijų dydžiais. Sveikos ir subalansuotos mitybos esmė - maistas pirmiausia turi būti skanus, o žmogus – sotus.

 

Maistas turėtų atitiktų šiuos principus:

 

  • Tvarkingumas. Jūs turite valgyti tuo pačiu laiku, penkis kartus per dieną bet mažomis porcijomis. Valgyti mažiau nei tris kartus per dieną yra neteisinga - tiesioginis kelias į gastritą ir persivalgymą.
  • Nuosaikumas. Norint neperkrauti virškinamojo trakto būtina sumažinti porcijų kiekį. Nuo stalo pakilkite jausdami nedidelį alkį, sotumas atsiranda ne iš karto, o tik po 20 minučių. Japonai - sako: „Hara hachi bu“, o tai reiškia: „Kelkis nuo stalo pusbadžiu“.
  • Balansas. Maiste turėtų būti baltymų, riebalų, angliavandenių ir vitaminų su mineralais. Jei kažko trūksta, kūnas negali tinkamai funkcionuoti. Žmogui per parą reikia suvartoti 400-600 g. angliavandenių. Baltymai privalo sudaryti 10-15%, riebalai 28 -30%, angliavandeniai 55-62 % paros maisto davinio energinės vertės.
  • Geri baltymų šaltiniai - neriebūs sūriai, varškė, pieno produktai, liesa mėsa, balta paukštiena, žuvis ir jūros gėrybės.
  • Dauguma riebalų turėtų būti augaliniai (alyvuogių aliejus, riešutai). Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys (jūros žuvys) yra naudingos, gyvulinių riebalų (riebios mėsos, dešros) geriau neįtraukti į racioną.
  • Angliavandenių šaltiniai – pilni grūdai (rudieji ryžiai, avižos), daržovės, vaisiai (ypač uogos), ankštinės daržovės, įvairios žolelės, bulvės.
  • Reguliuojant kūno svorį būtina riboti bet kokį greitą maistą, cukrų, saldumynus, padažus, marinatus.

 

Kad būtų lengviau suvalgyti mažesnę porciją:

 

  • Valgykite lėtai, kruopščiai kramtydami maistą;
  • Nevalgykite maisto priešais televizorių ir kompiuterį;
  • Išgerkite vandens iki 2 litrų per dieną, nes numalšinamas alkis. Prieš kiekvieną valgį išgerkite stiklinę vandens - tai suaktyvina medžiagų apykaitą ir padeda pašalinti toksinus;
  • Retkarčiais mėgaukitės saldumynais. Viena riekelė tamsaus šokolado 2-3 kartus per savaitę nepakenks figūrai, tačiau pakels nuotaiką;
  • Pasinaudokite artimųjų palaikymu;
  • Norėdami numesti svorio, turite būti geros nuotaikos. Kad ir kur būtumėte - darbe, sporto salėje, namuose ar kitur - stenkitės mėgautis gyvenimu.
  • Kartu su mityba, derinkite ir sportą. Japonijos mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie sportuoja savanoriškai, pasiekia daug geresnių rezultatų nei tie, kurie visa tai daro per prievartą.

 

Patarimai, kaip padidinti fizinį aktyvumą ir palaikyti sveiką mitybą:

 

  • Eikite į darbą pėsčiomis.
  • Žiūrėdami mėgstamą laidą darykite pritūpimus.
  • Eikite pasivaikščioti.
  • Lankykite sporto klubą arba sportuokite namuose.
  • Važiuokite dviračiu, o ne viešuoju transportu.
  • Jei oras prastas ir nėra galimybės pasivaikščioti, darykite pratimus namuose naudodami vaizdo įrašą iš interneto.
  • Lipkite laiptais, o ne liftu.
  • Kiekvieną dieną gerkite pakankamą kiekį vandens - ne mažiau kaip 2 litrus.
  • Pakeiskite saldžius gėrimus į natūralius.
  • Gerkite daugiau žaliosios arbatos: ji pagreitina medžiagų apykaitą.
  • Neškitės sveikus pietus su savimi, o nepietaukite valgyklose.
  • Visada turėkite sveikų užkandžių - daržovių, vaisių, energetinių batonėlių.
  • Nepraleiskite valgymo laiko.
  • Nepersivalgykite prieš naktį.
  • Atsisakykite saldumynų.
  • Prieš eidami į maisto prekių parduotuvę, gerai papietaukite. Susidarykite pirkinių sąrašą. Tai leis į krepšelį sudėti tik tinkamus mitybos produktus.

 

Nesubalansuota mityba nepadės numesti svorio, net jei aktyviai sportuosite. Netinkamai parinkta dieta gali tik sukelti įvairias ligas ir apsunkinti jau esamas. Numesti svorį reikia palaipsniui, nes greitas svorio netekimas yra kenksmingas kūnui. Visur svarbiausia saikas. Benjaminas Franklinas yra pasakęs: „Valgyk, kad gyventum, o ne gyvenk, kad valgytum. Kuo daugiau maisto, tuo daugiau ligų.“

 

Sveikas žmogus – laimingas žmogus.

 

 Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Kaip vertinate teikiamų paslaugų kokybę?
sveika mokykla 20 metų