biuras@alytausvsb.lt (8 315) 51 653

Fizinis aktyvumas ir vaikų sveikata

2021-04-01

Visuomenės sveikatos požiūriu sveika gyvensena yra didžiulė vertybė, nes ji yra geros sveikatos bei savijautos prielaida. Žmonių sveikata priklauso nuo aplinkos, gyvensenos, genetinių veiksnių. Lėtinių ligų išsivystymas nemaža dalimi priklauso nuo žmogaus gyvensenos ypatumų: netinkamos mitybos, menko fizinio aktyvumo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis (alkoholiu, tabako gaminiais, narkotinėmis medžiagomis). Pasaulį sukausčius COVID-19 krizei iššūkių tik padaugėjo. Neveikiant sporto klubams, mokiniams taikant nuotolinį mokymą, žmonėms stengiantis kuo daugiau laiko praleisti namie – mažėja fizinis aktyvumas.

 

Fizinio aktyvumo nauda vaikams ir paaugliams

 

Vaikų ir paauglių sveikatai ypatingai svarbus sveikos gyvensenos elementas yra fizinis (judėjimo) aktyvumas. Fiziniai pratimai, judėjimo aktyvumas, kūno kultūra padeda užtikrinti fizinę ir psichinę asmens darną. Pakankamas fizinis aktyvumas įgalina augti ir formuotis žmogaus kūnui, leidžia susiformuoti taisyklingai laikysenai. Mokslininkai nustatė, kad fizinės veiklos metu vystosi sveiki kaulai, raumenys, sąnariai, gerėja lankstumas, lavinasi pusiausvyra, normalizuojasi kūno svoris . Anot E.Adaškevičienės (2004), dėl tinkamo fizinio aktyvumo mažėja sergamumas, gerėja savijauta, miegas, apetitas. Fiziniai pratimai, sportavimas yra skoliozės, plokščiapėdystės, nugaros skausmų profilaktinė priemonė, padedanti stiprinti kaulus, raumenis, gerinti kvėpavimą, širdies darbą, grūdinti organizmą. Fizinis (judėjimo) aktyvumas yra svarbus žmogaus gyvensenos, sveikatos skatinimo ir stiprinimo komponentas. Pasak R. Jankauskienės (2008), „Sveikatą gerinantis fizinis aktyvumas“ apibrėžiamas kaip sveikatai nerizikinga ir sveikatą bei funkcinį pajėgumą gerinanti fizinio aktyvumo forma.

 

Mažėjantis fizinis aktyvumas

 

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai teigia, kad nepakankamas fizinis aktyvumas yra nepriklausomas lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnys, kuris apytikriai kasmet lemia 3,2 milijono Žemės rutulio gyventojų mirčių. Globali nepakankamo fizinio aktyvumo problema pastaraisiais metais sulaukia išskirtinio politikų, tyrėjų ir praktikų dėmesio. Atlikta daug tyrimų, kuriais siekta išaiškinti paauglių nepakankamo fizinio aktyvumo veiksnius ir būdus jiems pašalinti. Daugybė Lietuvos bei užsienio mokslininkų tyrimų išskiria tiek nepakankamą, tiek mažėjantį vaikų  ir paauglių fizinį aktyvumą. Sparčiai tobulėjančios technologijos, išaugęs intelektinio išsilavinimo reikalavimai, šeimų gyvenimų pasikeitimai sąlygoja kontraversišką situaciją – mokinių protinė veikla intensyvėja, o gyvenimo būdas tampa fiziškai pasyvus, o tai neigiamai veikia ne tik sveikatą, bet ir fizinį pajėgumą bei darbingumą. Tai pat atsigręžus į šiandienos mokyklas galima labai aiškiai pastebėti mokinių motyvacijos stygių fizinio ugdymo pamokose. Lietuvos mokslininkai įrodė, kad penktadalis vaikų visai nesportuoja bei nesimankština. Negana ir taip dėl įvairių priežasčių mažėjančio paauglių fizinio aktyvumo, pasaulį sukaustė COVID-19 pandemija dėl kurios įvestas karantinas privertė žmones užsidaryti namuose, o tai tik dar labiau blogina fizinio aktyvumo situaciją.

 

Svarbiausi mokinių fizinį aktyvumą lemiantys veiksniai yra: įdomesnės veiklos, draugų ir tėvų palaikymas ir paskatinimas, geresnis sporto inventorius, kitų sportuojančių palaikymas (kad nesišaipytų). Didelę įtaką mokinių fiziniam aktyvumui turi per kūno kultūros pamokas daro mokytojas ar treneris vedantis užsiėmimus ir pamokas, taip pat lankomi fizinio aktyvumo būreliai.

 

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

 

Kaip vertinate teikiamų paslaugų kokybę?
sveika mokykla 20 metų