biuras@alytausvsb.lt (8 315) 51 653

Geras aplinkos mikroklimatas namuose. Koks jis?

2020-12-23

Nors ligų kaltininkų dažniausiai ieškoma lauke, patalpose šiuo laiku žmonės praleidžia apie 90 % savo laiko. Iškyla poreikis dar kruopščiau nei įprastai pasirūpinti namuose vyraujančiu mikroklimatu. Tyrimai rodo, kad namų mikroklimatas veikia ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą.

 

Ką daryti, kad namai būtų ne tik gražūs, bet ir sveiki?  Kodėl svarbus geras mikroklimatas?

 

 

Namuose užsiimame buities darbais, ilsimės, dirbame, mokomės… Tinkamas mikroklimatas teigiamai veikia koncentraciją, dėmesio sutelkimą, energingumą, darbingumą ir net nuotaiką! Todėl labai svarbu užtikrinti, jog patalpose, kuriose vyksta šeimos gyvenimas, kuriose miegama bei dirbama protinį darbą, vyrautų optimali temperatūra ir drėgmė, bei diskomforto nekeltų nemalonūs, įsisenėję kvapai ir kiti dirgikliai.

 

Berlyno Humboldto universiteto mokslininkų ir kompanijos „VELUX“ atlikta apklausa parodė, kad didelės dalies europiečių gyvenamosios aplinkos mikroklimatas netinkamas ir daro neigiamą įtaką tiek jų sveikatai, tiek ekonominiam produktyvumui. Remiantis tyrimu, nuostoliai visuomenei gali siekti milijardus eurų – prastas namų mikroklimatas neigiamai veikia gyvenimo kokybę, sukelia sveikatos problemų, o darbuotojų ligos atsiliepia ir verslo sėkmei.

 

Tyrimo autoriai išskiria penkis veiksnius, kurie daro teigiamą įtaką gyvenamajai aplinkai ir didina ekonominį produktyvumą:

 

  • geros miego sąlygos;
  • patalpų oro temperatūra;
  • pakankamas dienos šviesos kiekis;
  • grynas oras;
  • 40-50% siekiantis patalpų drėgmės lygis.

 

 

Prastas miegas daro įtaką produktyvumui, didina nelaimingų atsitikimų riziką ir apsunkina sprendimų priėmimo procesą. Gerai išsimiegoję žmonės jaučiasi sveiki  bei energingi.

 

Pagal Higienos normas ir nusistovėjusias tradicijas, laikoma, kad komfortiška temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų svyruoti tarp 18-22°C. Patalpoje, kurioje miegama, rekomenduojama 2-3°C žemesnė temperatūra.

 

Šildymo sezono metu patalpų oro temperatūra priklauso nuo šildymo lygio, vasaros metu - nuo saulės. Norėdami puikiai jaustis namuose turėtume kontroliuoti šildymo ir į patalpas patenkančios saulės šilumos kiekį. Jeigu namuose žiemą per šalta, o vasarą per karšta atsiranda pavojus susirgti, sumažėja darbingumas, emocinė savijauta prastėja.

 

Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Oro drėgmė turi didelę reikšmę gerai savijautai. Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" nurodoma, kad patalpose turi būti 35-60 proc. santykinė oro drėgmė. Optimali patalpų oro drėgmė lemia gerą savijautą.

 

Ant drėgnų paviršių atsiranda pelėsis, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti alergines ligas. Jeigu namuose dėl netinkamos patalpų drėgmės „gyvena“ pelėsis - žmonės susiduria su 50 % didesne gerklės infekcijų rizika. Pelėsis gali atsirasti ne tik dėl nesandarių sienų, bet ir dėl kasdienės veiklos namuose - pavyzdžiui, maisto gaminimo, namų valymo ir maudymosi po dušu, didinančių patalpų drėgmės lygį.

 

Didesnė oro drėgmė sudaro palankias sąlygas daugintis įvairiems mikroorganizmams, o drėgmės kondensacija ant vėsesnių paviršių sukuria nemalonų drėgmės pojūtį. Drėgnoje patalpoje žmogaus kūnas išskiria daugiau šilumos, o tai sukelia šalčio jausmą.

 

Esant sausam orui didėja drėgmės išsiskyrimas iš odos ir gleivinių, oda sausėja, greičiau raukšlėjasi, peršti akys.

 

Gyvenamosios patalpos turi būti tinkamai vėdinamos. Judantis šviežias oras ir dienos šviesa namuose turi įtakos nuotaikai ir sveikatai. Grynas oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Todėl neteisingai elgiasi tie gyventojai, kurie žiemai užklijuoja visus langus ir orlaides, netgi ventiliacijos angas. Ypač tai kenksminga butuose, kur mediniai langų rėmai pakeisti plastikiniais: medis per savo poras ir rėmų nesandarumą orą praleidžia, o plastikiniai rėmai visiškai sustabdo oro patekimą ir pašalinimą. Todėl, namuose, kuriuose yra plastikiniai langai, turi būti nuolat praviros orlaidės, ventiliacinės angos ar langas. Nevėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, anglies dvideginis, anglies monoksidas, dimetilaminai, sieros vandenilis, metanolis, acetonas, fenolas, azoto oksidai ir kitos kenksmingos medžiagos.

 

 

Esant žemai temperatūrai ir padidėjusiai oro drėgmei bei blogai vėdinamų patalpų ore visada nustatomas didelis mikroorganizmų kiekis. Tai puiki terpė infekcinėms kvėpavimo takų ligoms atsirasti. Dėl to dažniau sergama įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis, išprovokuojami astmos priepuoliai, alerginės reakcijos.

 

 

Niekada ar retai vėdinamose patalpose gyvenantys žmonės jaučiasi mažiau energingi, o 2-4 kartus per dieną langus praveriantys žmonės energijos trūkumu nesiskundžia.

 

 

Kaip  įsileisti į namus dienos šviesą?

 

 

Miego sąlygas galime pagerinti, kambario temperatūrą – sureguliuoti, patalpas – vėdinti ir stengtis palaikyti jų drėgmę, tačiau kaip į namus pritraukti daugiau dienos šviesos? Visų pirma, stenkitės patalpose, kuriose praleidžiate daugiausia laiko, suprojektuoti kuo daugiau langų (ir nepamirškite jų valyti!). Jeigu gyvenate daugiabutyje – stenkitės nesumažinti natūralios šviesos tankiomis užuolaidomis. Jei gyvenate palėpėje, išeitimi gali tapti stoglangis.

 

 

Natūrali dienos šviesa teigiamai veikia ne tik žmogaus sveikatą, bendrą savijautą ir energingumą, bet ir sukuria geresnes sąlygas augalams bei gyvūnams ir sumažina elektros energijos, reikalingos dirbtiniam apšvietimui, suvartojimą. Dienos šviesa sumažina nosies bei gerklės ligų riziką. Įrodyta, kad pakankamas dienos šviesos kiekis biure padidina darbuotojo produktyvumą 15 %.

 

 

Psichologinis klimatas ne mažiau svarbus!

 

 

Daug laiko leisdami namuose nepamirškime ir psichologinio klimato  – tai pojūčiai, emocijos, kuriuos jaučia šeimos narys, apsuptas kitų šeimos narių. Ar džiaugiasi tos šeimos nariai, būdami kartu, ar jaučia vienas kitam šiltus jausmus, o gal atvirkščiai – jausmai šalti? Ką jie kalba vienas apie kitą, ar stengiasi praleisti laiką drauge ir t.t. Ar jaučia vienas kito palaikymą, ar jaučiasi saugūs šeimos rate?

 

 

Bet kurioje šeimoje, nepriklausomai nuo narių skaičiaus, psichologinis klimatas daro įtaką šeimos narių psichologinei ir fizinei sveikatai, įtakoja gyvenimo trukmę. Psichologinis klimatas labai svarbus visų šeimos narių asmenybės vystymosi ir augimo prasme, pradedant pačiais mažiausiais nariais.

 

 

Pasistenkime visi kartu ir kiekvienas atskirai, kad namuose gyventi būtų gera.

 

 

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Kaip vertinate teikiamų paslaugų kokybę?
sveika mokykla 20 metų