biuras@alytausvsb.lt (8 315) 51 653

Gyventojams ir įmonėms – VMVT rekomendacijos dėl vandens, maisto vartojimo, gyvulių laikymo ekstremalios situacijos metu

2019-10-23

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, reaguodami į Alytaus mieste ir rajone susidariusią ekstremalią situaciją dėl padangų degimo produktų sukeliamo poveikio maisto saugai ir gyvūnų sveikatai, teikia rekomendacijas gaisro paveiktoje teritorijoje gyvenantiems gyventojams ir veikiančioms maisto tvarkymo įmonėms. Rekomendacijos bus atnaujinamos ir pildomos atsižvelgus į naujausią gaunamą informaciją ir gautus tyrimų rezultatus.

 

Dėl gaisro maisto saugai kylantys pavojai

 

Pagrindiniai dėl gaisro maisto saugai kylantys pavojai yra susiję su galima tarša policikliniais aromatiniais angliavandeniliais (PAA) (pvz., benz(a)pirenu), dioksinais, polichlorintais bifenilais (PCB), furanais, sunkiaisiais metalais (nikeliu, švinu, arsenu, chromu, cinku ir kt.). Degant padangoms susidarė cheminiai junginiai, kurie gali užteršti paviršinius vandenis, dirvą, pasėlius. Teršalų koncentracija būna didesnė augalų paviršiuje (žievelėje, išoriniuose lapuose), todėl didžioji dalis teršalų gali būti pašalinama plaunant, lupant daržoves, vaisius. Be to, lapinės daržovės jautresnės švino taršai nei šakniavaisiai ir gumbavaisiai. Paviršinė tarša gali būti maksimaliai pašalinta daržoves apdorojant.

 

Rekomendacijos gyventojams dėl geriamojo vandens ir maisto produktų vartojimo ir laikymo:

 

● sandariai uždengti geriamojo vandens šulinius, kad į juos nepatektų ore pasklidusios degimo metu išsiskyrusios kietosios dalelės, kiti teršalai, lietaus vanduo;

● nenaudoti atvirų šachtinių šulinių vandens maistui ruošti. Kadangi šis vanduo gali būti užterštas gaisro metu ore pasklidusiais teršalais ir nesaugus vartoti, gerti ir maistui gaminti naudoti vandentiekio ar fasuotą geriamąjį vandenį;

● kūdikių, vaikų ir ligonių maistui nenaudoti vaisių ir daržovių, užaugintų ar neapsaugotų nuo išorinės taršos gaisro paveiktoje teritorijoje;

● nevartoti maisto produktų (pakuotų, nepakuotų) iš gaisravietės, kurie tiesiogiai buvo paveikti vandeniu ar specialiomis gaisrui gesinti skirtomis cheminėmis medžiagomis;

● nevartoti dar nenuimtų gaisro paveiktoje teritorijoje augančių lapinių daržovių (pvz., špinatų, salotų), uogų;

● daržoves ir vaisius, išskyrus lapines daržoves, surinktus iš gaisro paveiktoje teritorijoje esančio atviro grunto, prieš vartojimą būtina kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu, nulupti, nuimti viršutinius lapus;

● esant galimybei, gumbavaises daržoves (bulves, topinambus), šakniavaisines daržoves (salierus, burokėlius, morkas, pastarnokus, ridikus, ropes), auginamas atvirame grunte ir dar nenuimtas, nuimti iš laukų ir gerai nuvalytus nugabenti į paruoštas saugyklas;

● dar nenuimtas kopūstines daržoves (kopūstus, brokolius, žiedinius kopūstus) ir svogūnines daržoves (česnakus, porus, svogūnus) maksimaliai apdoroti pašalinant išorinius lapus;

● įvertinti vaisių ir daržovių sandėliavimo patalpų būklę, ar per atvirus langus ir duris nepateko teršalų. Kilus bent mažiausiam įtarimui, prieš sandėliuojant patalpas išvalyti;

● nesant galimybių laikyti gyvulius tvartuose, ganyklose ganomų gyvulių pieno ir iš jo pagamintų produktų nevartoti maistui ir neparduoti kitiems iki atskiro pranešimo;

● nesant galimybių gyvulius šerti pašarais, kurie nebuvo laikomi atviroje vietovėje, iš gyvulių gautų gyvūninių produktų (pieno, kiaušinių, mėsos) nevartoti maistui;

● nevartoti maistui ir neparduoti iš ūkių ir kitų prekybos vietų gyvūninės kilmės maisto produktų (kiaušinių, žuvies, sužvejotos natūraliuose ar dirbtiniuose vandens telkiniuose, mėsos), gautų iš gaisro paveiktų teritorijų.

 

Rekomendacijos maisto tvarkymo įmonėms dėl maisto produktų ir žaliavų sandėliavimo ir gamybos:

 

● auginantiems vaisius, daržoves, uogas, javus, aplink taršos šaltinio zoną rekomenduojama įvertinti vykdomos veiklos pobūdį, mastą ir ištirti dirvožemį dėl galimos taršos dioksinais;

● sandėliuojantiems vaisius ir daržoves, įvertinti, ar per saugyklų atvirus langus, duris, ventiliacijos angas nepateko teršalų. Kilus bent mažiausiam įtarimui, prieš sandėliuojant patalpas išvalyti;

● įmonėms, esančioms gaisro paveiktoje teritorijoje ir sandėliuojančioms daržoves, vaisius, grūdus, maisto produktų gamybos įmonėms būtina sustiprinti savikontrolės procedūras atliekant maisto produktų laboratorinius tyrimus dėl galimos cheminės taršos (pvz., PAA, dioksinais, PCB, furanais, sunkiaisiais metalais (nikeliu, švinu, arsenu, chromu, cinku ir kt.);

● gaisro paveiktoje teritorijoje veikiančioms įmonėms arba įmonėms, kurios gauna žaliavas iš gaisro paveiktos teritorijos, įvertinti jas ir atlikti reikiamus laboratorinius tyrimus;

●  maisto produktų gamybos įmonėms, esančioms gaisro paveiktoje teritorijoje, įsivertinti veiklą, atkreipiant dėmesį į gamybos proceso ypatumus bei galimybę teršalams patekti į maisto grandinę per žaliavas (superkant pieną iš gaisro paveiktų teritorijų), ventiliacijos sistemas, vandenį, kilus įtarimų – atlikti produkcijos laboratorinius tyrimus;

● imtis visų priemonių, kad į rinką būtų tiekiami tik saugūs produktai.

 

Rekomendacijos, kaip apsaugoti naminius gyvūnus:

 

Padangų degimo metu išsiskiria aplinkos teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas (CO), sieros oksidai (SO2), azoto oksidai (NOx) ir lakieji organiniai junginiai (LOJ), taip pat labai pavojingi oro teršalai: policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH), dioksinai, furanai, vandenilio chloridas, benzenas, polichlorinti bifenilai (PCB) bei sunkieji metalai: arsenas, kadmis, nikelis, cinkas, gyvsidabris, chromas ir vanadis. Šie teršalai, išsiskirdami iš atviros padangų gaisravietės, gali sukelti ūminį (trumpalaikį) ir lėtinį (ilgalaikį) pavojų gyvūnų augintinių ir ūkinių gyvūnų sveikatai. Atsižvelgiant į trukmę, laipsnį ir teršalų koncentraciją, jie gali sudirginti odą, akis ir gleivinę, paveikti kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą, vėliau gali pasireikšti kancerogeninis ar mutageninis poveikis. Todėl būtina imtis priemonių naminiams gyvūnams apsaugoti:

● riboti gyvūnų augintinių (šunų, kačių) buvimą lauke;

● neleisti naminių paukščių į lauką, kai ore yra dūmų ar kietųjų dalelių. Visus ūkinius gyvūnus, jei tai įmanoma, laikyti ūkiniuose pastatuose (tvartuose, vištidėse ir t. t.);

● šėrimo vietose apsirūpinti pakankamu gėlo vandens kiekiu gyvuliams girdyti. Vanduo turėtų būtų iš neužterštų degimo produktais šaltinių (artezinių šulinių, vandentiekio ir kt.). Šulinių vanduo gali būti užterštas į juos patekus atmosferos krituliams, kurie yra užteršti degimo proceso teršalais, todėl nenaudoti vandens iš atvirų šulinių ar šaltinių;

● Alytaus ir aplinkiniuose rajonuose, per kuriuos teka Nemunas, dėl galimo teršalų patekimo nenaudoti Nemuno ir kitų atvirų vandens tekinių vandens gyvuliams girdyti iki bus ištirtas galimas vandens užterštumas;

● šerti gyvulius mažai dulkių turinčiais pašarais. Dulkių poveikį galima sumažinti apipurškus pašarus švariu neužterštu vandeniu;

● rekomenduojama kol kas nešerti gyvulių pašarais, kurie avarijos metu buvo laikomi atviroje vietoje, neuždengti, nesandariai supakuoti ir yra užteršti pelenais ar kt. teršalais;

● lauke likusius pašarus (šieną, šiaudus, cukrinius runkelius, silosavimui skirtus kukurūzus ir kt.) kiek įmanoma apsaugoti nuo atmosferos kritulių, pelenų ir dulkių bent iki tol, kol normalizuosis oro taršos rodikliai;

● jei įmanoma, laikyti gyvūnus patalpose ir šerti pašarais, kurie nebuvo laikomi atviroje vietovėje, bei girdyti vandeniu iš uždarų vandens šaltinių;

● neganyti, netransportuoti gyvulių (nebent tai būtų būtinybė);

● tinkamai prižiūrėti tvartus (užsandarinti tvartų langus, duris, ventiliacijos angas) ir aplinką (neleisti, kad iš išorės patektų lietus ar gruntinis vanduo);

● nuolat stebėti gyvūnų sveikatos būklę. Pastebėjus tokius simptomus, kaip sunkus kvėpavimas, kosulys, dusulys, ryškios, vyšnios raudonumo dantenos ir kitos gleivinės, akių paraudimas ar vokų susiraukšlėjimas, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

 

Gyventojai, kurie yra evakuojami iš namų, privalo pasirūpinti savo gyvūnų augintinių sveikata ir gerove:

 

● gyvūnus augintinius (šunis, kates ir kt.) pasiimti su savimi, o nesant galimybės, pasirūpinti, kad jie liktų saugiai uždaryti namuose ir kad jiems būtų paliktas pakankamas kiekis pašaro ir geriamojo vandens;

● palikus gyvūnus namuose, sugrįžti jų pašerti ir pasirūpinti, kad jie visada turėtų geriamojo vandens;

● atkreipti dėmesį į gyvūnų sveikatos būklę. Pastebėjus bent menkiausių sveikatos sutrikimų, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. 

 

VMVT primena, kad esant įtarimų dėl geriamojo vandens, maisto saugos ir kokybės, gyvūnų gerovės pažeidimų gyventojai gali kreiptis nemokamu telefonu 8 800 40 403, el. paštu skundai@vmvt.lt.

 

Alytaus miesto savivaldybės administracijos nuotr.

Kontaktai žiniasklaidai:

Jonas Vaikšnoras

Alytaus VMVT patarėjas

tel. (8 315) 33 987, mob. 8 612 11 500

el. p. jonas.vaiksnoras@vmvt.lt

 

Kaip vertinate teikiamų paslaugų kokybę?
sveika mokykla 20 metų