biuras@alytausvsb.lt (8 315) 51 653

Išmaniųjų technologijų sąsajos su vaikų sveikata

2022-06-22

Išmaniųjų technologijų, tai įvairių elektroninės medijos prietaisų: televizorių, išmaniųjų telefonų, planšečių, kompiuterių naudojimas yra vis populiarėjanti veikla šiuolaikinėje visuomenėje. Išmaniosios technologijos iš tikrųjų palengvina ir pagreitina mūsų gyvenimą, šito fakto niekas nepaneigs, tačiau nesaikingas jų naudojimas kelia didelę grėsmę ne tik žmogaus emociniam, socialiniam, bet ir fiziniam funkcionavimui. Pastebima tendencija, jog informacinėms technologijoms sparčiai vystantis ir tobulėjant yra ne tik lengvinamos gyvenimo sąlygos, bet taip pat daugėja ir sveikatos problemų. Nors šie pokyčiai neišvengiamai paliečia visas visuomenės grupes, didžiausias pasekmes jie gali turėti būtent mažiems vaikams, nes šiame amžiuje vyksta itin intensyvi fizinė, kognityvinė ir emocinė raida, todėl bet koks tęstinis poveikis gali turėti reikšmingų ilgalaikių padarinių [1].

 

Sparčiai vystantis informacinėms technologijoms, buvimas prie ekranų tampa prieinamas visur, ne tik namuose, bet ir viešose erdvėse ar įstaigose (taip pat ir ugdymo). Darželių grupėse, mokyklose atsiranda įranga, kuri dar prieš pora dešimtmečių būtų sunkiai įsivaizduojama t.y. interaktyvios lentos, kompiuteriai, fotoaparatai, telefonai ir tai daro įtaką visam ugdymo procesui. Informacinės komunikacinės technologijos tampa vis svarbesnės vaikams, nes tai priemonė, keičianti jų kasdieninę veiklą, laisvalaikį [2].

 

Jaunesnysis mokyklinis amžius yra svarbus vaiko asmenybės brandos, augimo ir vystymosi periodas. Šiuo laikotarpiu vaikas intensyviai auga, vystosi jo nervų, širdies, kraujagyslių, kvėpavimo ir kitos organizmo sistemos. Atramos-judėjimo aparatas dar nesusiformavęs, o kauluose išlieka daug kremzlinio audinio, vyksta jų intensyvus augimas ir kaulėjimas. Ypač intensyvi šiame amžiuje vaiko psichinė raida, formuojasi valia ir gebėjimas reguliuoti savo jausmus. Neatsakingai, nesaugiai, neribotą laiką naudojamos išmaniosios technologijos gali neigiamai veikti tiek vaiko fizinę, tiek ir psichinę sveikatą [3].

 

Informacinėms technologijoms vis labiau skverbiantis į kiekvienos šeimos kasdienybę įvairių šalių tyrėjai jau kurį laiką aktyviai domisi galimu jų naudojimo poveikiu vaikų sveikatai. Vis dėlto itin nedaug tyrimų, kuriuose būtų kompleksiškai tiriama ir psichikos, ir fizinė sveikata, jos sąsajos su vaikų aktyviu bei pasyviu buvimu prie įvairių ekranų. Tačiau rasta reikšmingų sąsajų tarp informacinių technologijų naudojimo ir sveikatos rodiklių: ilgesnė buvimo prie ekrano trukmė yra susijusi su didesniais vaikų emocinių, elgesio problemų, somatinių skundų ir bendrai somatinių simptomų įverčiais, taip pat dažnesniu sergamumu ūminėmis ligomis ir trumpesne miego trukme, net ir kontroliuojant vaikų amžių [4]. Įvairių sričių specialistai atkreipia dėmesį, kad dauguma vaikų technologijomis pradeda naudotis dar iki penkerių metų amžiaus. Kaip nurodo apklausti tėvai: 72 proc. vaikų jas pirmą kartą išbandė trejų –ketverių metų amžiaus [2].

 

Šiuolaikinių išmaniųjų technologijų poveikis vaikų sveikatai gali būti keleriopas. Ilgesnis buvimas prie įjungto ekrano leidžia prognozuoti įvairias psichikos sveikatos problemas. Daugiau laiko prie medijos ekranų praleidžiantys vaikai būna dažniau linkę į agresyvų elgesį, dėmesio sutrikimus, pasižymi didesniu emocionalumu ir prastesniais savireguliacijos (savo emocijų, elgesio ir dėmesio kontrolės) gebėjimais. Yra pastebima, kad vaikus, linkusius į elgesio problemas, tėvai dar dažniau pasodina prie išmaniųjų prietaisų. Vaikystėje susiformavę įpročiai paprastai neišnyksta ir paauglystėje [5]. Didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai nepakankamai artimo ryšio iš šeimos gaunantys paaugliai, tai mėgina kompensuoti technologijomis. Siekiant geros vaikų emocinės raidos ir didinant jų elgesio reguliaciją, būtina riboti buvimo prie ekranų laiką, o taip pat turėti aiškias ir nuoseklias išmaniųjų prietaisų naudojimo taisykles.

 

Taip pat daugiau laiko prie ekranų praleidžiantys vaikai labiau rizikuoja turėti antsvorį, tai siejant su mažesniu šių vaikų fiziniu aktyvumu [6]. Be to, žiniasklaidoje teigiamai pateikiamos vaikų sveikatai nepalankios praktikos (pvz., greito maisto vartojimas) formuoja vaikų nuostatas ir įpročius fizinei sveikatai nepalankia linkme [7]. Mažų vaikų psichikos sveikatos tyrimų rezultatai rodo, kad ankstyvas išmaniųjų technologijų naudojimas gali turėti neigiamos įtakos jų pažintinių funkcijų raidai dėl hiperstimuliuojančio daugelio pramoginių televizijos laidų, kompiuterinių ir mobiliųjų žaidimų pobūdžio [8]. Pernelyg didelė sensorinė stimuliacija ankstyvame amžiuje siejama su dėmesio sunkumais, bendrai prastesne savireguliacija [7]. Tyrinėjant mokyklinio amžiaus vaikus, nustatomos reikšmingos buvimo prie ekranų (ypač TV) sąsajos su vaikų elgesio problemomis [9].

 

Laikas praleistas prie ekranų siejamas taip pat su ilgesne užmigimo ir trumpesne miego trukme bei miego sutrikimais. Vaiko poilsio zonoje neturi būti televizoriaus ar kitų išmaniųjų prietaisų. Miego sunkumų daugėja ir tuomet, kai nėra aiškios miego tvarkos, pastovaus ėjimo miegoti režimo. Yra nerekomenduojama naudoti išmaniųjų technologijų prietaisų vaikų migdymui. Manoma, kad ryški ir nenatūrali įrenginių skleidžiama šviesa slopina cirkadinio ritmo hormono melatonino gamybą kankorežinėje liaukoje [10]. PSO rekomenduoja iki 2 metų amžiaus vaikams neleisti būti prie elektroninių prietaisų ekranų, 2–5 metų vaikams griežtai riboti buvimo prie ekranų laiką iki 1 val./ per dieną, o 5-12 metų vaikams buvimo prie ekranų laikas turėtų būti iki 1,5 val./ per dieną. Nepatartina vaikams leisti naudotis išmaniaisiais prietaisais likus 1 val. iki miego. Prieš miegą derėtų padėti savo telefoną bent 4,5 m. toliau nuo savęs.[11]

 

Apibendrinant, dažnas naudojimasis informacinėmis technologijomis ankstyvojoje vaikystėje gali būti siejami su neigiamomis psichikos sveikatos ir raidos pasekmėmis. Yra matoma aiški sąsaja tarp išmaniųjų prietaisų naudojimo ir poveikio sveikatai. Dabar vaikai gimsta technologijų amžiuje ir nuo šito niekur nepabėgsim. Mes negalime ir nėra prasmės visiškai uždrausti tai, kas yra visų kasdienybė. Bet mes galime kalbėti apie saugų naudojimą ribojant laiką ir įvertinus tikslus.

 

 

Literatūros šaltiniai:

 

  • Kim SJ, Lee S, Han H, Jung J, Yang SJ, Shin Y. Parental Mental Health and Children's Behaviors and Media Usage during COVID-19-Related School Closures. J Korean Med Sci. 2021. [Žiūrėta 2022-03-21]. Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34184439/
  • Rumšienė, R. R., Stūronaitė, J., & Žiemytė, J. (2017). Informacinių technologijų panaudojimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ugdant vaikų meninę kompetenciją. [Žiūrėta 2022-03-21]. Prieiga per internetą: https://core.ac.uk/download/pdf/75821395.pdf
  • Dugdill, L., Crone, D., Murphy, R. (2019). Physical Activity and Health Promotion: Evidence-based Approaches to Practice. Wiley-Blackwell Publishing. [Žiūrėta 2022-06-15]. Prieiga per internetą: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2020~1609747312559/
  • Russell SJ, Croker H, Viner RM. The effect of screen advertising on children's dietary intake: A systematic review and meta-analysis. Obes Rev. 2019. [Žiūrėta 2022-06-15]. Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30576057/
  • Bassul C, Corish CA, Kearney JM. Associations between Home Environment, Children's and Parents' Characteristics and Children's TV Screen Time Behavior. Int J Environ Res Public Health. 2021. [Žiūrėta 2022-06-15]. Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33567527/
  • Zhang G, Wu L, Zhou L, Lu W, Mao C. Television watching and risk of childhood obesity: a meta-analysis. Public Health 2019;26:13–8. [Žiūrėta 2022-06-15]. Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33567527/
  • Vozza I, Capasso F, Calcagnile F, Anelli A, Corridore D, Ferrara C, Ottolenghi L. School-age dental screening: oral health and eating habits. Clin Ter. 2019. [Žiūrėta 2022-06-15]. Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30789195/
  • Jusienė, R., Laurinaitytė, I., Pajėdienė, A., Praninskienė, R., Rakickienė, L., & Urbonas, V. (2017). Ikimokyklinio amžiaus vaikų buvimas prie ekranų: kada tai tampa vaikų sveikatos rizikos veiksniu. Sveikatos mokslai27(6), 134-143. [Žiūrėta 2022-06-15]. Prieiga per internetą: https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2019/03/1125-3098-1-PB.pdf
  • Wood CT, Skinner AC, Brown JD, Brown CL, Howard JB, Steiner MJ, Perrin AJ, Levine C, Ravanbakht SN, Perrin EM. Concordance of Child and Parent Reports of Children's Screen Media Use. Acad Pediatr. 2019. [Žiūrėta 2022-06-15]. Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30981024/
  • Bathory E, Tomopoulos S. Sleep Regulation, Physiology and Development, Sleep Duration and Patterns, and Sleep Hygiene in Infants, Toddlers, and Preschool-Age Children. Curr Probl Pediatr Adolesc Health Care. 2017. [Žiūrėta 2022-06-15]. Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28117135/
  • WHO guidance limit screen time for children. [Žiūrėta 2022-06-22]. Prieiga per internetą: https://www.aoa.org/news/clinical-eye-care/public-health/screen-time-for-children-under-5?sso=y
Kaip vertinate teikiamų paslaugų kokybę?
sveika mokykla 20 metų