biuras@alytausvsb.lt (8 315) 51 653

LSU profesorius siūlo 15 nuotolinio fizinio ugdymo per karantiną rekomendacijų

2020-11-17

Siekiant suvaldyti koronaviruso COVID-19 plitimą, Lietuvoje įvestas karantinas, todėl neformaliojo ugdymo sporto ir fizinio aktyvumo veiklos atšauktos arba vedamos nuotoliniu būdu. „Vadinasi, didžioji dalis Lietuvos moksleivių negali lankyti jokių sporto būrelių, tad tik per fizinio ugdymo pamokas jie būna fiziškai aktyvūs. Bet ir jos dažniausiai nuotolinės. Taigi dabar fizinio ugdymo mokytojas tapo bene pagrindiniu moksleivių fizinio aktyvumo skatintoju. Tačiau ne tik fizinio ugdymo, bet ir pradinių klasių mokytojai, moksleiviai bei jų tėvai neturėtų pamiršti, kad ir karantino bei nuotolinio mokymosi sąlygomis fizinio ugdymo procesas turi vykti“, – tvirtina Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius dr. Arūnas Emeljanovas.

 

Pasak profesoriaus, mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad ankstyvuoju COVID-19 laikotarpiu kai kuriose šalyse sumažėjo vaikų fizinis aktyvumas ir padidėjo pasyviai praleistas laikas. Tokie trumpalaikiai pokyčiai gali įsitvirtinti ir visam laikui, dėl to didėja vaikų nutukimo, diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

 

„Todėl dabar fizinio ugdymo mokytojui tenka dar didesnė atsakomybė už moksleivių fizinį aktyvumą, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir už jų sveikatą. Moksleivių tėvai turėtų tai suprasti ir padėti mokytojams, palaikyti jų iniciatyvas, motyvuoti savo vaikus judėti, o dar geriau – kartu su visa šeima stengtųsi būti fiziškai aktyvūs“, – teigia LSU profesorius A. Emeljanovas ir siūlo 15 nuotolinio fizinio ugdymo per karantiną rekomendacijų.

 

  1. Nuotolinis ugdymas nėra taip blogai, kaip gali atrodyti. Tai naujos bendravimo, bendradarbiavimo, kūrybingumo galimybės – tiesiog daug veiklų keliasi į internetinę erdvę, kurią turime tikslingai išnaudoti: patys mokytis, gilinti profesines ir informacinių technologijų kompetencijas.

 

  1. Nors gyvų, kontaktinių pamokų beveik nėra, privalu laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos mokinių fizinio aktyvumo rekomendacijų: mažiausiai 60 min. kasdien imtis nuo vidutinio iki didelio fizinio aktyvumo ir bent 3 kartus per savaitę atlikti pratimus kaulų ir raumenų sistemoms stiprinti.

 

  1. Užtikrinti, kad nuotolinės fizinio ugdymo pamokos pagrindas būtų fiziškai aktyvios veiklos, o ne teorija.

 

  1. Tikslingai „Įdarbinti“, kūrybiškai išnaudoti informacines technologijas: išbandyti įvairias internetines platformas, programėles, skatinančias mokinių fizinį aktyvumą.

 

  1. Nesibodėti mokiniams užduoti fizinio ugdymo namų darbų, susijusių su fiziniu aktyvumu, pavyzdžiui: nueiti tam tikrą skaičių žingsnių, nufilmuoti savo fizinio aktyvumo veiklas, įtraukti šeimos narius į fiziškai aktyvias veiklas, parengti fizinio aktyvumo užduotį klasės draugams ir pan. Fizinio ugdymo mokytojai turi atidžiai peržiūrėti mokinių sukurtas užduotis, įvertinti, ar jos logiškos ir saugios, teikti siūlymus mokiniams ir jų tėvams.

 

  1. Fizinio ugdymo mokytojai patys turi rodyti pavyzdį, būti fizinio aktyvumo ir sveikatinimo lyderiai mokyklos bendruomenėje: konsultuoti mokinius, jų tėvus, kitų dalykų mokytojus, administraciją fizinio aktyvumu klausimais. Nu(si)filmuoti fizinio aktyvumo užduotis ar pavyzdžius.

 

  1. Skatinti mokinius kuo daugiau fiziškai aktyvaus laiko praleisti gryname ore – kieme, parkuose ir kt. Pavyzdžiui, suformuluoti fizinio ugdymo pamokos užduotis – vaikščioti, žaisti, kitaip aktyviai leisti laiką. Tyrimai rodo, kad per savaitę lauke praleidus 120 min. pagerėja organizmo savijauta. Be to, moksliškai įrodyta, kad pagerėja gamtoje žaidžiančių vaikų kognityvinės funkcijos.

 

  1. Būtina sukurti nuotolinių pamokų sistemą / struktūrą, kad pamokos nebūtų chaotiškos.

 

  1. Privalu sukurti nuotolinio fizinio ugdymo vertinimo sistemą, kurią mokiniai iš anksto žinotų. Jiems svarbu paaiškinti, kad bus vertinamas ne tik užduočių atlikimas, bet ir pastangos, kūrybingumas, įsitraukimas.

 

  1. Labai svarbu, kad mokiniai aiškiai suprastų užduotis ir jas įgyvendintų be jokios rizikos susižeisti.

 

  1. Mokiniai turėtų laikytis darbo / mokymosi dienos režimo, tam tikros rutinos: keltis numatytu vienodu laiku, pusryčiauti, „eiti“ (jungtis) į pamokas, tinkamai pailsėti. Todėl tėvai turėtų pasirūpinti savo vaikų tinkamu darbo ir poilsio režimu, pakankamu jų fiziniu aktyvumu, kad mažiau laisvo laiko praleistų prie ekranų.

 

  1. Skatinti kasdienes fiziškai aktyvias pertraukėles tarp nuotolinių pamokų patalpose ir gryname ore. Būtina paaiškinti mokiniams, kodėl to reikia, ir pateikti fiziškai aktyvių pertraukėlių pavyzdžių.

 

  1. Išaiškinti mokiniams, kad fizinis aktyvumas turi poveikį ir gerai emocinei savijautai, sveikatai. Svarbu nepamiršti ir savo geros emocinės sveikatos, valdyti stresą bei krizines situacijas.

 

  1. Stengtis motyvuoti, kad visa šeima būtų fiziškai aktyvesnė ir kartu praleistų kuo daugiau laiko (ypač – fiziškai aktyviai). Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos mokinių tėvų nėra praleidę fiziškai aktyvaus laiko kartu su savo vaikais. O tai galėtų pagerinti ne tik bendrą šeimos fizinį aktyvumą, bet ir tėvų bei vaikų tarpusavio santykius.

 

  1. Mokyklų administracija turėtų užtikrinti, kad fizinio ugdymo mokytojai keltų kvalifikaciją sveikatos, sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo, fizinio raštingumo, informacinių technologijų ir kitose srityse.

                                  

                                                                          Lietuvos sporto universiteto informacija

Kaip vertinate teikiamų paslaugų kokybę?
sveika mokykla 20 metų