biuras@alytausvsb.lt (8 315) 51 653

Lytiškai plintančios ligos paauglystėje

2022-11-22

    Visame pasaulyje per metus lytiniu keliu plintančiomis ligomis (LPL) suserga apie 376,4 mln. asmenų. Labiausiai paplitusios lytiniu keliu plintančios infekcijos yra trichomonozė (156,0 mln.), chlamidiozė (127,2 mln.), gonorėja (86,9 mln.) ir sifilis (6,3 mln.). Kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos yra žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), lyties takų pūslelinė ar karpos (žmogaus papilomos virusas). 2017 m. visame pasaulyje gyveno 1,8 milijono ŽIV užsikrėtusių paauglių, o tai sudaro 5 proc. viso ŽIV paplitimo. Ispanijoje atlikto tyrimo duomenimis, 2016-2018 m. labiausiai paplitusio LPL tarp 10-19 metų jaunuolių buvo gonorėja – 21,7 proc., chlamidiozė – 17,1 proc., sifilis – 4,8 proc., ŽIV – 2,4 proc. 2020 m. Lietuvoje lytinėmis ir šlapimo sistemos ligomis sirgo 20,5 tūkst. 14-24 metų amžiaus jaunuolių.

 

    Lytiniu keliu plintančios ligos dažniausiai įgyjamos paauglystėje ir negydomos gali turėti neigiamų padarinių tiek paauglio reprodukcinei sveikatai, tiek padidinti riziką išsivystyti kitoms ligos, tokioms kaip dubens uždegiminė liga. Negydomos LPL sukelia ilgalaikių sveikatos problemų. Tretinės stadijos sifilis gali sukelti nervų sistemos ir širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimus, o įgimtas sifilis gali sukelti rimtų komplikacijų arba lemti kūdikio mirtį. Chlamidiozė, gonorėja, trichomonozė turi įtakos neigiamoms gimdymo baigtims ir nevaisingumui. Tam tikros žmogaus papilomos viruso atmainos gali sukelti gimdos kaklelio, burnos ir ryklės ar tiesiosios žarnos vėžį. Be to, lytiniu keliu plintančios infekcijosyra siejamos su padidėjusiu ŽIV perdavimo dažniu.

 

    Paaugliams palyginus su suaugusiais gresia didesnė rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis tiek dėl biologinių, tiek dėl elgesio ypatumų.

 

    Paauglystės laikotarpiu ypač padidėja susidomėjimas priešingos lyties asmeniu. Ryšys tarp bendraamžių – tai vienas savęs pažinimo būdų, sudarantis sąlygas skleistis vyriškam ir moteriškam seksualumui. Tačiau ankstyvi lytiniai santykiai kelia pavojų brandžios asmenybės vystymuisi ir sveikatai. Tyrimai rodo, kad daugiau kaip trečdalis 16-19 metų paauglių jau turėjo lytinių santykių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 19 proc. 15 metų paauglių yra turėję lytinių santykių. Lietuvoje lytinius santykius nurodo turėję 15-20 proc. devintokų. Mokslinių tyrimų duomenimis, pirmieji lytiniai santykiai jauname amžiuje yra reikšmingai susiję su lytiniu keliu plintančių ligų atsiradimu ir yra nepriklausomas LPL atsiradimo veiksnys. 

 

    Daugelis paauglių, pradėję lytinius santykius jauname amžiuje, turi mažai žinių apie riziką užsikrėsti LPL bei menkas finansines galimybes naudotis apsaugos priemonėmis, neretai lytinio akto metu būna apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Taip pat paaugliai yra labiau linkę į rizikingą seksualinį elgesį, tokį kaip seksas su keliais partneriais vienu metu bei apsaugos priemonių nenaudojimas. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, tarp profesinėse mokyklose besimokančių paauglių bent kartą turėti lytiniai santykiai buvo be prezervatyvo (23,3 proc.), su atsitiktiniu partneriu (19,2 proc.), apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų (19,1 proc.). 17,3 proc. paauglių turėjo lytinius santykius jauname amžiuje (iki 16 metų), o 14,4 proc. turėjo daugiau nei vieną partnerį per 12 mėnesių.  9,5 proc. paauglių tikrinosi dėl nėštumo ir tik 4,3 proc. – dėl lytiškai plintančių ligų (4,3 proc.).

 

    Dėl biologinių ypatumų paauglės merginos yra ypač jautrios lytiniu keliu plintančioms ligoms, tokioms kaip chlamidiozė ar žmogaus papilomos virusas, dėl mažesnės gimdos kaklelio gleivinės gamybos ir jo vidinio epitelio išvešėjimo (kitaip – ektopijos arba erozijos) nei suaugusios moterys. Todėl paauglės susiduria su didesne rizika susirgti LPL.

 

    Galimybės kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl lytiniu keliu plintančių ligų paaugliais taip pat yra sudėtingos. Dėl informuotumo ir žinių stokos, nesuderinamumo su tvarkaraščiu arba dėl anonimiškumo ir konfidencialumo paaugliai retai kada patys išdrįsta pasitikrinti savo lytinę sveikatą.

 

    Šie visi paauglystės laikotarpio ypatumai sukelia didelę riziką užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis ligomis paauglystėje, todėl ypač svarbi tampa LPL prevencija švietimo ir ugdymo programomis. Lytiniu keliu plintančių ligų prevencija, diagnostika  ir gydymas yra svarbi paauglių sveikatos priežiūros dalis.

 

 

Literatūra:

 

Rowley J, VanderHoorn S, Korenromp E, Low N, Unemo M, Abu-Raddad LJ, Chico RM, Smolak A, Newman L, Gottlieb S, Thwin SS, Broutet N, Taylor MM. Chlamydia, gonorrhoea, trichomoniasisandsyphilis: globalprevalenceandincidenceestimates, 2016. BullWorldHealthOrgan. 2019 Aug 1;97(8):548-562.

 

AyerdiAguirrebengoa O, Vera Garcia M, RuedaSanchez M, D Elia G, ChaveroMéndez B, AlvargonzalezArrancudiaga M, BelloLeón S, PuertaLópez T, ClavoEscribano P, BallesterosMartín J, MenendezPrieto B, Fuentes ME, GarcíaLotero M, RaposoUtrilla M, RodríguezMartín C, DelRomeroGuerrero J. Risk factorsassociatedwithsexuallytransmittedinfectionsand HIV amongadolescentsin a referenceclinicinMadrid. PLoS One. 2020 Mar 16;15(3):e0228998.

 

Lietuvos statistikos departamentas, 2022. Žiūrėta internete 2022 0601:https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/

 

Gabster A, Pascale JM, Cislaghi B, Francis SC, Weiss HA, Martinez A, Ortiz A, Herrera M, Herrera G, Gantes C, Quiel Y, Ríos A, Campbell E, Mayaud P. HighPrevalenceofSexuallyTransmittedInfections, andHigh-Risk SexualBehaviorsAmongIndigenousAdolescentsoftheComarcaNgäbe-Buglé, Panama. SexTransmDis. 2019 Dec;46(12):780-787.

 

Alsubaie ASR. ExploringSexualBehaviourandAssociatedFactorsamongAdolescentsinSaudiArabia: A Call to EndIgnorance. J EpidemiolGlobHealth. 2019 Mar;9(1):76-80.

 

Regional Office forEurope. Spotlightonadolescenthealthandwell-being. Findingsfromthe 2017/2018 HealthBehaviourinSchool-agedChildren(HBSC) surveyinEuropeandCanada. International report. Volume 2. Key data.. WorldHealthOrganization. Regional Office forEurope, 2020. Žiūrėta internete 2022 05 24:https://apps.who.int/iris/handle/10665/332104.

 

Šmigelskas K, Lukoševičiūtė J, Slapšinskaitė A, Vaičiūnas T, Bulotaitė J, Žemaitaitytė M,Šalčiūnaitė L, Zaborskis A. Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata: 2018 m.situacija ir tendencijos. Kaunas: Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas, 2019.

 

Žemaitaitytė M. Rizikingos seksualinės elgsenos ir smurto bei nepriežiūros sąsajos tarp profesinėse mokyklose besimokančių paauglių. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2020.

Kaip vertinate teikiamų paslaugų kokybę?
sveika mokykla 20 metų