biuras@alytausvsb.lt (8 315) 51 653

Širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto ligų prevencija Lietuvoje

2018-06-25

Širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto ligų prevencija Lietuvoje

 

      Širdies ir kraujagyslių bei cukrinio diabeto ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu. Siekiant sumažinti Lietuvos gyventojų sergamumą minėtomis ligomis ketverius metus Lietuvoje vykdoma Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programa (ŠKL ir CD sveikatos stiprinimo programa). Vykdant šią sveikatos stiprinimo programą, žmogiškuosius ir kitus išteklius tenka suvienyti Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioms pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurams. Kaip sekasi vykdyti ŠKL ir CD sveikatos stiprinimo programą savivaldybių gydytojai, visuomenės sveikatos biurų direktoriai ir specialistai diskutavo 2018 m. birželio 21 d. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC)  organizuotame seminare - pasitarime „Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos vykdymo aktualijos“.

 

 Širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto ligų prevencijos prioritetai

 

      Užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų bei pailginti žmonių gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti. Kadangi širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo ir tebėra pagrindinė mirties priežastis, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas  dr. Almantas Kranauskas kaip pirmą visuomenės sveikatos biurų veiklos prioritetą įvardijo siekiamybę didinti baigusių ŠKL ir CD  sveikatos stiprinimo programą asmenų, skaičių, kad 2020 metais pasiektume 9 procentais mažesnį gyventojų mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų, palyginti su 2015 metais. Kaip antrą Lietuvos visuomenės biurų veiklos prioritetą dr. Almantas Kranauskas įvardijo Lietuvos gyventojų skatinimą vartoti kuo daugiau daržovių ir vaisių, trečią − skatinti gamintojus mažinti cukrų, sočiųjų riebalų ir druskos kiekį gaminant Lietuvos rinkai skirtus maisto produktus, didinti „Rakto skylutės“ simbolio žinomumą, ketvirtą – skatinti gyventojų fizinį aktyvumą. A. Kranauskas taip pat pateikė patarimų, kaip įgyvendinti šiuos prioritetus ir kokios taikytinos priemonės būtų efektyviausios, pavyzdžiui, padidintas viešumas ir asmenų motyvacija. 

 

Gerosios patirties pavyzdžiai administruojant ŠKL ir CD sveikatos stiprinimo programą

 

      Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistės Tomos Kosteckaitės, Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Ilmos Lementauskienės, Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios visuomenės sveikatos stiprinimą Akvilės Bartkuvienės, žmonės pirmiausia turi norėti patys su specialistų pagalba keisti savo gyvenseną vardan sveikatos. Asmenys pageidaujantys dalyvauti ŠKL ir CD sveikatos stiprinimo programoje pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į savo miesto ar rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą. Lietuvos visuomenės sveikatos biurų kontaktus galima rasti SMLPC interneto svetainės kontaktų skiltyje. Visuomenės sveikatos biuruose yra suformuojamos ŠKL ir CD sveikatos stiprinimo programos 10–20 asmenų grupės. Sveikatos stiprinimo užsiėmimai grupių dalyviams vedami patogiu laiku, paprastai po darbo valandų arba pagal savivaldybių visuomenės sveikatos biurų sudarytus tvarkaraščius. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistai ir kiti nustatytos kvalifikacijos specialistai, sudarę sutartis su savivaldybės visuomenės sveikatos biuru, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas metodikas ŠKL ir CD sveikatos stiprinimo programos dalyviams veda interaktyvias paskaitas, diskusijas bei praktinius užsiėmimus, organizuoja žygius. Esant galimybei ir poreikiui, rizikos grupių asmenims sudaromi ir individualūs fizinio aktyvumo ir mitybos planai, kurių jie privalo laikytis. Asmuo laikomas baigusiu ŠKL ir CD sveikatos stiprinimo programą, jei jis dalyvauja visuose praktiniuose ir teoriniuose užsiėmimuose. Stiprinimo programos dalyviams prieš programos pradžią ir po 12 mėnesių nuo pirmo užsiėmimo pradžios, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliekami tyrimai (išmatuojama kūno masė, juosmens apimtis, pulsas, arterinis kraujo spaudimas, kraujo tyrimai − bendrojo cholesterolio koncentracija kraujo serume, mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio koncentracija kraujo serume, didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentracija kraujo serume, trigliceridų koncentracija kraujo serume ir gliukozės koncentracija kraujo plazmoje).

 

      Pasak visuomenės specialistų, jei žmogus sąžiningai laikosi sveikos gyvensenos plano ir sėkmingai baigia ŠKL ir CD sveikatos stiprinimo programą, po antro tyrimo paprastai fiksuojamas sveikatos rodiklių pagerėjimas. Tyrimų rezultatai įrašomi į ŠKL ir CD sveikatos stiprinimo programą pabaigusių rizikos grupių asmenų ambulatorines asmens sveikatos korteles.

 

      SMLPC Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas, apžvelgdamas 2017 metais visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimą savivaldybėse, pastebėjo, kad be ŠKL ir CD sveikatos stiprinimo programos visuomenės sveikatos biurų specialistai atlieka daug kitų svarbių funkcijų asmens sveikatos stiprinimo srityje. Dažnai geriems darbo rezultatams pasiekti visuomenės sveikatos specialistui prireikia ne tik medicinos žinių, bet vadybinių bei psichologinių kompetencijų. Kaip suvaldyti neinfekcinių ligų pandemiją Lietuvoje pasinaudojant gerosiomis kitų Europos šalių praktikomis – apie tai mintimis pasidalijo SMLPC Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistas Ignas Keras.

 

 Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa

 

      Lietuvoje taip pat veikia asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Ši programa yra skirta  40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims. Jiems kartą per metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus skiriamas gydymas. Pasak VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėjos Vaidos Momkuvienės Lietuvos gyventojams svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.  Apskaičiuota, kad Lietuvoje gyvena apie 675 tūkstančiai tokio amžiaus žmonių. Gyventojų patikros šalies mastu tikslas – mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, periferinių arterijų tromboze), identifikuoti sergančiuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu, kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų, siekiant užkirsti kelią šių ligų raidai. Taikomų prevencinių priemonių efektyvumas pagrįstas medicinos mokslu ir kitų šalių patirtimi. VLK specialistams apdorojus duomenis apie prevencinių programų vykdymą paaiškėjo, kad 2017 metais Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje dalyvavo daugiau kaip 266 tūkstančiai žmonių, iš jų daugiau nei 17 tūkstančių gydytojai paskyrė papildomus tyrimus ir gydymą.

 

Gyvensenos specialistai

 

      Lietuvoje pirmuosius žingsnius žengia gyvensenos medicina. Gyvensenos medicinos asociacijos direktorė ir klinikos vadovė Eglė Minevičienė gyvensenos medicinos specialistų darbo vietą mato poliklinikose, kur jie moksliniais įrodymais pagrįstomis metodikomis padėtų kitiems medikams suvaldyti lėtinių neinfekcinių ligų pandemiją Lietuvoje. Lėtinių ligų gydymas vaistais ir chirurginėmis intervencijomis labai daug kainuoja, o tokie parengti kvalifikuoti specialistai, padėtų įvertinti lėtinių ligų riziką, konsultuoti poliklinikų pacientus su sveikata susijusio elgesio kaitos klausimais, įgalintų pacientą tapti aktyviu, motyvuotu medikų partneriu, prisiimančiu atsakomybę už savo sveikatą. Tokie specialistai galėtų išplėsti šeimos gydytojo komandą.

 

ŠKL ir CD sveikatos stiprinimo programos tobulinimas

 

      SMLPC Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Irma Bukotienė, apžvelgdama ŠKL programos vykdymą Lietuvoje, atkreipė dėmesį į tai, kad norint į šią programą pakviesti kuo daugiau asmenų, buvo suvienodintas programoje dalyvaujančių vyrų ir moterų amžius, užtikrinant vyrų ir moterų lygias teises. Nuo 2017 metų programoje gali dalyvauti visi asmenys nuo 40 iki 65 metų amžiaus, tačiau ŠKL ir CD sveikatos stiprinimo programoje gali dalyvauti ir kito, amžiaus suaugę asmenys, pagal sveikatos būklę priskirtini rizikos grupės asmenims. Visuomenės sveikatos specialistė įvardijo, kad vykdant ŠKL ir CD sveikatos stiprinimo programą yra nepakankamai efektyvus bendradarbiavimas tarp sveikatos priežiūros įstaigų, trūksta gyventojų motyvacijos dalyvauti programoje, kad dar yra nepakankama visuomenės sveikatos biurų specialistų kompetencija specializuotose ligų profilaktikos srityse, per mažas programos viešinimas, per menkas šeimos gydytojų informuotumas apie įpareigojimą vykdyti ŠKL ir CD sveikatos stiprinimo programos aprašą. Su šiomis įvardintomis problemomis sutiko ir savivaldybių gydytojai, visuomenės sveikatos biurų direktoriai, visuomenės sveikatos specialistai diskusijoje, kurią moderavo SMLPC direktorius Romualdas Sabaliauskas. Diskusijos dalyviai pasiūlė, kaip patobulinti ŠKL ir CD sveikatos stiprinimo programos aprašą.

 

 

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją

 

 

Kas privalo rūpintis žmonių sveikata?
sveika mokykla 20 metų