biuras@alytausvsb.lt (8 315) 51 653

Stresas – dažnas palydovas mūsų kasdienybėje

2020-01-05

Gyvename amžiuje, kai gyvenimo tempas labai spartus, veiklų begalybė ir vos spėjame suktis. Pastovus skubėjimas, darbų darymas paskutinę sekundę, poilsio trūkumas dažnai labai stipriai paveikia organizmą. Neretai papuolame į situaciją, kurioje nesijaučiame gerai, tokie įvykiai ir sukelia stresą.

 

 

Stresas? Kas tai?

 

Stresas – tai organizmo apsauginė reakcija į nepalankius veiksnius. Nedidelis jo kiekis gali paskatinti mus veikti, paaštrinti protą ir reakciją.  Kai stresas patiriamas dažnai, jis gali sutrikdyti gyvenimo ritmą ir sukelti fizinių sveikatos sutrikimų.

 

Kiekvienas žmogus nevienodai reaguoja į įvairias gyvenimo situacijas, todėl stresines reakcijas kiekvienam iš mūsų gali iššaukti skirtingos situacijos. Viskas priklauso nuo mūsų asmeninių savybių, aplinkos sąlygų, kaip buvome auklėti ir pan. Todėl kas sukelia stresą vienam, gali būti visiškai normali ir įprasta situacija kitam.

 

Viena dažniausių situacijų – stresas darbe. Priežastys gali būti įvairios, pvz.:

 

  • Darbo krūvis
  • Ribota sprendimų laisvė
  • Palaikymo trūkumas
  • Dažni vienokie ar kitokie pasikeitimai darbe
  • Neaiškios pareigybės
  • Pavojingos darbo sąlygos
  • Baimė netekti darbo
  • Mažas darbo užmokestis

 

Streso požymiai

 

Stresas gali pasireikšti įvairiai.  The American Institute of Stress išskiria apie 50 streso požymių.

Kai kurie jų fiziniai kiti – psichologiniai.

 

Fiziniai:

  • Galvos, kaklo, nugaros skausmas, raumenų spazmai
  • Mikčiojimas
  • Viso kūno arba tik atskirų dalių, pvz.: rankų drebėjimas
  • Gausus prakaitavimas
  • Peršalimai, susilpnėjusi imuninė
  • Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas.
  • Nemiga
  • Padidėjęs arba sumažėjęs apetitas
  • Krūtinės skausmas ir t.t.

 

Psichologiniai:

  • Sutrikusi koncentracija, produktyvumas
  • Užmaršumas, nesiorientavimas
  • Padidėjęs dirglumas, irzlumas
  • Vienišumo jausmas
  • Sutrikę komunikacijos įgūdžiai
  • Noro bendrauti praradimas
  • Padidėjęs įtarumas
  • Perdėtas reagavimas į smulkmenas ir t.t.

 

Streso valdymas

  • Užsiimkite fizine veikla. Ji ne tik gerina mūsų organizmo būseną, bet gali ir sumažinti stresą. Sportas gali padėti atsipalaiduoti po įtemtos darbo dienos.
  • Kvėpavimo pratimai. Tinkama kvėpavimo technika gali labai pagelbėti kontroliuojant savo emocinę būseną.
  • Nebijokite pasakyti „ne“.
  • Tinkamai maitinkitės. Pilnavertė mityba padeda išvengti staigių energijos lygio pokyčių, kas pagelbėja kontroliuojant emocijas.
  • Raskite žmogų su kuriuo galite pasikalbėti. Emocijų kaupimas naudos neatneš, o neigiamų jausmų atsikratymas, pokalbis su artimu žmogumi gali nuraminti ir padėti pažvelgti į situaciją kitaip.
  • Užsiimkite veikla, kuri jums patinka. Tai darydami jausitės gerai, o tai leis bent akimirkai pamiršti situacijas kurios jums kelia nerimą.
  • Klauskite, jeigu neaišku. Nebijokite klausti jeigu neaiški jums paskirta užduotis, taip išvengsite nereikalingo streso.

 

Rūpinkitės savo sveikata. Esant poreikiui kreipkitės į jums galintį padėti specialistą.

Kaip vertinate teikiamų paslaugų kokybę?
sveika mokykla 20 metų