biuras@alytausvsb.lt (8 315) 51 653

Traumos sporte

2021-03-25

     Atšilus orams ir sušvelnėjus karantinui žmonės daugiau dėmesio skiria vienam reikšmingiausių sveikatos stiprinimo veiksnių  - fiziniam aktyvumui. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių stengiasi gyventi sveikiau, daugiau sportuoja, vis labiau populiarėja įvairios ekstremalaus sporto šakos.

 

    Fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką visuomenės sveikatingumui, fiziniam bei psichiniam tobulėjimui ir užimtumui, todėl gerai, kad ir vaikai yra įtraukiami į sportinę veiklą. Tačiau sportuojantis žmogus yra neišvengiamai susijęs su galimų traumų rizika.

 

    Sporto traumos – tai sužalojimai, susiję su sportine veikla, kurie patiriami kūno kultūros pamokų, sporto pratybų arba varžybų metu. Jas galima sumažinti ar net išvengti taikant įvairias sporto traumų profilaktikos priemones.

 

     Traumų išvengti padeda priemonės,  sudarančios saugią sportavimui aplinką:

  • kvalifikuotų profesionalių sporto trenerių, sporto mokytojų rengimas;
  • šiuolaikinių sporto aikštynų ir stadionų projektavimas ir įrengimas;
  • saugi sporto įranga, tinkama sportinė apranga.

     

  1.       Sportuojant traumą gali patirti tiek mėgėjas, tiek profesionalas. Ne visuomet tai priklauso tik nuo paties sportuojančio pasirengimo ar fizinės būklės.Kontaktinių, komandinių sporto šakų sportininkų saugumas ypatingai priklauso ir nuo kitų dalyvių elgesio bei atsargumo.
  2.      Rizika susižaloti didesnė užsiimant tam tikromis sporto šakomis.Ji itin padidėja kilnojant svorius, boksuojantis, motociklų, automobilių, banglenčių sporte, žaidžiant futbolą ar užsiimant dailiuoju čiuožimu.
  3.     Prieš kiekvieną treniruotę būtina atlikti 10 – 15 minučių apšilimą.Pradėjus sportuoti rekomenduojama pasirinkti lengvesnius pratimus ir mažas apkrovas, o vėliau jas palaipsniui didinti. Svarbu gerai išmokti pasirinktos sporto šakos techniką.
  4.      Labai svarbu nepersistengti ir nepervargti, be reikalo nerizikuoti. Jei žmogus jaučiasi pavargęs ar serga, treniruotę patartina atidėti.Pradedant sportuoti  reikia pasirinkti patogią ir sportui pritaikytą avalynę, aprangą, pasirūpinti apsaugomis.
  5.     Viena  iš dažniausiai pasitaikančių klaidų sportuojant – per didelis krūvis, tinkamai neįvertinant savo galimybių. Negerai, jeigu po ilgos pertraukos staiga pradedama lankytis grupinėse treniruotėse, kur tempas yra gana intensyvus ir bandoma lygiuotis į tuos, kurie sportuoja reguliariai ir tai daro jau kurį laiką.

 

     Tiesa, susižaloti galima ir ramių treniruočių, tokių kaip joga ar pilatesas, metu, kai be išankstinio pasiruošimo bandoma atlikti tam tikrus pratimus.

     Sporto traumų prevencijoje svarbų ugdomąjį poveikį turi kūno kultūros mokytojas ar treneris, svarbi yra ir saugi sportavimo aplinka bei teisinės prevencinės priemonės.

     Nepatyrusių žmonių klaidos gali sukelti ūmią traumą, todėl rekomenduojama pradėti sportuoti su sporto mediku, kineziterapeutu ar treneriu, kuris bent iš dalies galėtų įvertinti žmogaus širdies kraujagyslių sistemos būklę, raumenų pajėgumą, lankstumą, kitas fizines savybes ir pagal tai galėtų skirti tinkamą krūvį bei tempą.

        Lankantys treniruotes mokiniai reguliariai tikrinasi sveikatą ir gydytojai įvertina jų galimybes sportuoti.

 

      Mokykloje mokiniai gali dalyvauti kūno kultūros pamokose tik pasitikrinę sveikatą. Pagrindinei kūno kultūros grupei priklausantys mokiniai gali dalyvauti pamokose be jokių apribojimų. Turintiems sveikatos sutrikimų mokiniams  pamokose taikomas palengvintas krūvis, gydytojai rekomenduoja kokių pratimų vengti.

      Mokyklose kūno kultūros mokytojai mokiniams aiškina apie saugų elgesį pamokų metu, supažindina su judesių atlikimo technika, demonstruoja teisingą ir saugų pratimų atlikimą.

 

      Pradėjusiems sortuojantiems žmonėms,  kurie neturi galimybės pasitarti su specialistu, bent jau pirmąjį mėnesį reikėtų treniruotis taip, kad kitą dieną nebūtų jaučiamas raumenų skausmas. Reikėtų atlikti tempimo pratimus ir naudotis itin lengvais svarmenimis tam, kad organizmas spėtų priprasti.Reikia stebėti savo kūną bei jo reakcijas į atliekamus veiksmus. Jei judesys yra skausmingas, jaučiamas diskomfortas, gali būti, kad pratimas žmogui nėra tinkamas ir jį reikėtų pakoreguoti arba pakeisti kitu.

     Patyrusiems ir jau ilgai sportuojantiems  reikia nuolat atlikti skirtingus pratimus, kad neišsivystytų raumeninis disbalansas, kai vienos raumenų grupės labai stiprios, o kitos labai silpnos.

      Staiga pakeisti sporto rūšį, taip pat gali būti pavojinga. Pavyzdžiui, jei žmogus jau kurį laiką žaidžia krepšinį ir greitai šį sportą pakeičia kitu sportu.

     Siekiant išvengti traumų reikėtų įvertinti net ir aplinką, kurioje sportuojama. Jei žmogus visuomet bėgioja gatvėje ir nusprendžia savo bėgimo taką pakeisti nauju – miško takeliu, traumos tikimybė labai išauga.

    Ypatingai geras fizinis pasiruošimas reikalingas užsiimant sunkiąja bei lengvąja atletika, gimnastika, fitnesu.

     Norint užsiimti ekstremaliomis sporto šakomis, tokiomis kaip jėgos aitvarai, riedlenčių ar burlenčių sportas, reikalinga ne tik gera sportinė forma, bet šio sporto technikos išmanymas.

    Jei po treniruotės jaučiamas skausmas ir žmogus negali judinti galūnės per sąnarį pilna amplitude, pavyzdžiui, nepavyksta pakelti rankos, ją judinant jaučiamas stiprus skausmas, verta sunerimti.

    Susidūrus su tokiais ar panašiais negalavimais reikėtų nuvykti pas gydytoją įsitikinti, ar nebuvo patirta rimta trauma. Apie tai gali pranešti ne tik skausmas, bet ir tam tikri pakitimai – patinimas, iššokęs gumbas ar kraujosruva, odos spalvos pakitimai.

     Susižeidus svarbu išsiaiškinti traumos priežastį, o tuomet, pasitarus su specialistu, stiprinti silpnąją vietą, dėl kurios buvo susižalota.

 

    Traumos, patirtos sportuojant, gali būti įvairaus sunkumo. Dažniausiai pasitaikančios sportinės traumos – sumušimai (mėlynės), išnirimai, nikstelėjimai ir raiščių patempimai. Jos patiriamos žaidžiant futbolą, krepšinį ir kitus komandinius žaidimus, užsiimant įvairiais kovos menais.

    Daugumą sportinių traumų lydi uždegimai. Uždegimas – tai audinių reakcija į išorinį pažeidimą, dėl kurio iš kraujagyslių į audinius išsilieja skystis (kraujas, limfa) ir atsiranda patinimų, mėlynių.

     Pačios pavojingiausios yra stuburo ir galvos traumos. Laimei tokios sunkios traumos pasitaiko rečiau nei įvairūs sumušimai, patempimai ir kaulų lūžiai. Sportuojantiems ne visada pavyksta išvengti ir tokių traumų kaip menisko, raiščių ar raumenų plyšimas.

   Siekiantiems po traumos ir vėl pradėti sportuoti rekomenduojama pasirinkti tinkamą krūvį ir jį didinti palaipsniui, nes net ir per kelias savaites, kurių metu žmogus nesportavo, kūno pajėgumai sumažėja.

    Kiekvienam verta žinoti, kokia yra pirmoji pagalba patyrus dažniausias sportines traumas ir kaip elgtis prieš atvykstant greitajai medicinos pagalbai ar prieš ruošiantis patiems vykti į gydymo įstaigą. 

 

Sportuokite be traumų!

 

 

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Kaip vertinate teikiamų paslaugų kokybę?
sveika mokykla 20 metų