biuras@alytausvsb.lt (8 315) 51 653

Vakcinos ir imuniniai serumai. Jų rūšys ir gavimas

2022-09-22

Vakcinaciją Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta viena iš veiksmingiausių prevencinių priemonių, galinčių apsaugoti įvairaus amžiaus populiacijos narius nuo užkrečiamų ligų. Skiepijant pasaulyje sunaikinti raupai, daugelyje šalių išnaikintas poliomielitas, minimalizuotas sergamumas difterija, stablige, kokliušu, tymais, parotitu, raudonuke, Haemophilus influenzae b tipo infekcija [1]. Infekcinių ligų eiga ne visada yra lengva, dažnai kyla rimtų komplikacijų ar net mirties rizika, ypač jauniems vaikams. Todėl prevencinių skiepų kūrimas laikomas vienu svarbiausių visuomenės sveikatos atradimų ir didžiausių šiuolaikinės medicinos laimėjimų [2].

 

Skiepijimas (vakcinacija, imunizacija) yra preparatų, kuriuos sudaro mikroorganizmų sudedamosios dalys, suleidimas ar sugirdymas. Paskiepijus imuninė sistema skatinama gaminti antikūnus ar aktyviuojami T limfocitai, kurie iš anksto paruošia organizmą apsisaugoti nuo būsimų infekcijų [3].

 

Pagrindinis daugumos vakcinų komponentas yra vienas ar keli baltymų antigenai, sukeliantys apsaugą užtikrinančius imuninius atsakus [4]. Dėl naujų patogeninių mikroorganizmų, per pastaruosius kelerius metus infekcinių ligų gydymas ir imunizavimas tapo dideliu iššūkiu. Kuriant vakcinas, buvo įdėta daug pastangų norint pagerinti ir esamų vakcinų nuo konkrečių ligų veiksmingumą. Iki šiol, kai kurios vakcinos yra sukurtos iš baltymų subvienetų arba užmuštų patogenų, tuo tarpu kelios vakcinos yra pagrįstos gyvais susilpnintais organizmais [5].

 

Visos vakcinos klasifikuojamos pagal jų sudėtyje esančių medžiagų kilmę:

 

  • Gyvos susilpnintos vakcinos. Susilpnintas virusas nesukelia ligos, bet sukelia imuninį atsaką. Pvz: MMR vakcina (tymų, kiaulytės, raudonukės virusai).
  • Inaktyvuotos (negyvos) vakcinos. Virusai, bakterijos paveikiami karščiu arba formaldehidu. Pvz: vakcina nuo poliomielito, vidurių šiltinės.
  • Subvienetinės vakcinos. Gaunamos išgryninant atskirus mikrobų baltymus ir polisacharidus. Pvz: vakcinos nuo difterijos, stabligės.
  • Rekombinantinės vakcinos. Virusų, bakterijų baltymai gaunami genų inžinerijos metodais. Pvz: vakcina prieš hepatitą B (HBV), žmogaus papilomos virusą (ŽPV), B tipo meningokoką.

 

Taip pat vakcinos gali būti klasifikuojamos pagal vakcinų tikslinį panaudojimą:

 

  • Vakcinos, kurios skirtos skiepyti pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Tai valstybės biudžeto finansuojamos vakcinos, skirtos asmenims iki 18 metų. (Į šią grupę įeina skiepai nuo tuberkuliozės, hepatito B, stabligės, difterijos ir t.t.)
  • Vakcinos, kurios skirtos asmenims po traumų, po gyvūnų sužalojimų (stabligės, pasiutligės vakcinos.)
  • Keliautojams, vykstantiems į įvairias pasaulio šalis, kuriose registruojamas didelis sergamumas užkrečiamosiomis ligomis (geltonojo drugio, vidurių šiltinės, meningokokinės infekcijos.)

 

Pasyviai imunizacijai naudojami serumai. Imuninis serumas, žmogaus ir gyvūnų skystoji kraujo dalis, atsiskirianti kraujui krešant ir turinti antikūnų. Imuninis serumas gaunamas iš imunizuotų žmogaus ar gyvūnų (dažniausiai triušių, pelių, jūrų kiaulyčių, ožkų, arklių). Imunizacijai naudojama gyvos, nukenksmintos, užmuštos bakterijos arba išgryninti jų antigenai, bakterijų toksinai ir anatoksinai, baltymai, sintetiniai arba konjuguoti antigenai, ląstelės (eritrocitai, leukocitai). Vartojami žmonių ir gyvulių ligoms (pvz: stabligei, botulizmui, difterijai) diagnozuoti, gydyti ir profilaktikai. Vienas iš pagrindinių pasyvios imunizacijos privalumų yra greitas imuniteto susidarymas, tačiau susidaro trumpalaikis imunitetas ir taip pat gali būti perduodami virusai, pvz: hepatitas C.

 

Imuniniai serumai priklausomai nuo jų paskirties būna:

  • Diagnostiniai;
  • Gydomieji;
  • Profilaktiniai.

 

Taigi, imunizacija yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei.

 

Literatūros šaltiniai:

 

  • World Health Organization [WHO], 2022. [žiūrėta 2022-09-15]. Prieiga per internetą: https://www.who.int/
  • Lewandowska A, Rudzki G, Lewandowski T, Próchnicki M, Rudzki S, Laskowska B, Brudniak J. Quality of Life of Cancer Patients Treated with Chemotherapy. Int J Environ Res Public Health. 2020. [žiūrėta 2022-09-15]. Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32977386/
  • Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. [žiūrėta 2022-09-15]. Prieiga per internetą: https://www.ulac.lt/ligos/A
  • Pollard AJ, Bijker EM. A guide to vaccinology: from basic principles to new developments. Nat Rev Immunol. 2021. [žiūrėta 2022-09-15]. Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33353987/
  • Pati R, Shevtsov M, Sonawane A. Nanoparticle Vaccines Against Infectious Diseases. Front Immunol. 2018. [žiūrėta 2022-09-15]. Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30337923/
Kaip vertinate teikiamų paslaugų kokybę?
sveika mokykla 20 metų