biuras@alytausvsb.lt (8 315) 51 653

Vitamino D svarba

2020-06-19

Lietuvoje  vasara yra trumpa ir saulėtų dienų nėra daug, todėl joms atėjus skubėkime gaudyti saulės spindulius. Jie sužadina įvairias teigiamas žmogaus organizmo reakcijas: veikia  mūsų nuotaiką, grūdina organizmą ir gerina bendrą savijautą. Vitaminas D arba kalciferolis yra vienas iš svarbiausių vitaminų, dar vadinamas – „saulės“ vitaminu. Net iki 90 procentų vitamino D mes gauname iš ultravioletinių saulės spindulių. Vasarą šio vitamino mūsų odoje pasigamina daugiausiai. Norint gauti pakankamą vitamino D kiekį, saulėje kasdien reikia pabūti iki 30 minučių. Tačiau vitaminas D ilgai neužsilaiko organizme, jau po poros savaičių jo atsargas vėl reikėtų papildyti. Taigi, kuo dažniau mes būsime saulės šviesoje gryname ore, tuo daugiau pasigamins vitamino D, o mes  jausimės geriau ir būsime sveikesni.

 

Vitaminas D maisto produktuose

Su maistu mes gauname vos 10-15 procentų reikalingos vitamino D paros normos. Kasdien aprūpinti organizmą reikiamu vitamino D kiekiu ne taip paprasta, nes šio vitamino nėra daugelyje maisto produktų. Pats vitaminas D tirpsta riebaluose ir sudarytas iš dviejų atskirų vitaminų - vitamino D2 ir vitamino D3. Dar kitaip jie vadinami ergocalciferoliu ir cholekalciferoliu. Daugiausiai vitamino D3 randama riebioje žuvyje: lašišoje, silkėje, skumbrėje, tune, sardinėse ir menkių kepenyse. Taip pat, vitamino D3 yra ir kiaušinio trynyje, svieste, sūryje. Vitamino D2 turi ir augalinės kilmės produktai: tamsiai žalios spalvos daržovės, grybai, avižos, alyvuogių ar saulėgrąžų aliejus.

 

Vitaminas D organizme kaupiasi negausiai, todėl jo atsargos gana greitai baigiasi. Vien tik su maistu gauti pakankamą šio vitamino kiekį neįmanoma. Reikėtų suvalgyti milžiniškus kiekius išvardintų maisto produktų, norint gauti reikiamą paros normą. Mūsų organizmui svarbiausias yra vitaminas D3. Jo trūkumas organizmui daro didesnę įtaką nei vitamino D2 trūkumas. Su vitamino D trūkumu susiduria daugiau nei 50 procentų pasaulio žmonių. Vitamino D nauda mūsų organizmui yra milžiniška. Jis įtakoja visų mūsų organizmo sistemų optimalią veiklą. Todėl, trūkstant vitamino D gali atsirasti įvairūs sveikatos sutrikimai.

 

Soliariumai ir vitaminas D

 

Turbūt daugeliui iškyla klausimas, ar lankantis soliariume įmanoma gauti ultravioletinių spindulių, kurie paskatintų vitamino D gamybą organizme? Tam, kad gamintųsi vitaminas D soliariume esančios lempos turėtų skleisti UVB spindulius. Jeigu soliariumo lempos skleidžia UVA spindulius, vitamino D atsargų papildyti tikrai nepavyks.  Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad per dažnai šiomis procedūromis lepintis nerekomenduojama. Visur reikalingas saikas.

 

Vitamino D trūkumo simptomai:

 

Dažnas sergamumas. Kai organizme atsiranda vitamino D deficitas, susilpnėja imuninė sistema. Tuomet organizmas tampa neatsparus įvairiems virusams ir bakterijoms. Kai trūksta vitamino D dažniau diagnozuojamas gripas, bronchitas ar plaučių uždegimas.

 

  

Nuovargio jausmas. Esant vitamino D deficitui, žmogus jaučiasi pervargęs, jam trūksta energijos ir norisi tik gulėti. Įrodyta, kad net mažas šio vitamino  trūkumas sumažina žmogaus fizinį aktyvumą.

 

Nervingumas, prasta nuotaika, depresijos požymiai. Esant vitamino D trūkumui vargina bloga nuotaika, susilpnėja ir nervinė sistema. Ypatingai tai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Organizme atstačius vitamino D optimalų kiekį sušvelnėja netgi depresijos požymiai. 

 

Skausmas.  Dar vienas būdingas simptomas yra kaulų skausmai. Vitaminas D atsakingas už tinkamą kaulų būklės palaikymą. Esant vitamino D trūkumui, žmonės dažnai skundžiasi apatinės nugaros dalies skausmu, lėtesniu žaizdų gijimu po traumų ar operacijų.

 

Lėtinės ligos. Kai organizme trūksta vitamino D, padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, storosios žarnos, prostatos ar krūties vėžiu. Žmonėms, kuriems trūksta vitamino D sulėtėja medžiagų apykaita, kaulai pasidaro trapesni. Žinoma, tai nereiškia, kad šios ligos atsiranda vien dėl vitamino D trūkumo. Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad tokiems žmonėms buvo nustatytas vitamino D trūkumas. Atlikti ne vieni tyrimai, kurie rodo, kad tie, kurie papildomai nevartojo vitamino D, tikrai turi jo trūkumą. Ypatingai tai liečia suaugusius, kadangi vaikams šis vitaminas rekomenduojamas vartoti profilaktiškai.

Beje, įdomus pastebėjimas, kad vitamino D gali  trūkti net ir tiems, kurie nuolat gyvena saulėtuose kraštuose. Taip yra todėl, kad žmonės įvairiais būdais bando apsisaugoti nuo saulės ir tepa kūną kremais su didele SPF apsauga. Apsauginiai kremai neleidžia ultravioletiniams spinduliams patekti į organizmą. Taip suprastėja vitamino D gamyba.

 

Vitamino D perteklius

 

Nors dažniausiai kalbama apie vitamino D trūkumą, bet pasitaiko ir vitamino D perdozavimų. Negalima perdozuoti vitamino D valgant minėtą maistą ar būnant saulės šviesoje. Jo galima perdozuoti tik be saiko vartojant maisto papildus. Vienintelis būdas tai išsiaiškinti – nueiti pas savo šeimos gydytoją ir atlikti vitamino D tyrimą.

 

Vitamino D tyrimas

 

Norint  sužinoti vitamino D kiekį žmogaus organizme, reikalingas specialus vitamino D tyrimas. Dažniausiai rekomenduojama vitaminą D vartoti visą mėnesį be pertraukų ir vėl pakartoti tyrimą. Nerekomenduojama vartoti didelių dozių šio vitamino, gaudamas po truputį organizmas jį geriau įsisavina.  Vitamino D tyrimas svarbus ir norint išsiaiškinti ar organizme jo ne per daug. Vitamino D kiekis kraujyje matuojamas nmol/l, arba nanomoliais litrui. 

Tam, kad vitamino D tyrimas būtų tikslus, geriausia bent dvi savaites iki tyrimo atlikimo dienos jo nevartoti. Norma organizme yra laikoma 30 - 50 ng/ml (kitaip dar matuojama nuo 75 nmol/l iki 125 nmol/l).  Jei organizme vitamino D kiekis yra žemesnis nei 20 ng/ml (mažiau nei  50 nmol/l) - tai laikoma sunkiu vitamino D trūkumu. Lengvas vitamino D trūkumas kai organizme vitamino D kiekis yra 20 – 30  ng/ml (50 – 75 nmol/l). Kai vitamino D organizme daugiau nei 50 ng/ml (125 nmol/l) - tai laikoma hipervitaminoze.  

 

Europos komisija rekomenduoja 5 µg vitamino D dienos normą, tačiau rekomendacijos keičiasi ir galima rasti informacijos, kad šiuo metu rekomenduotina 11 µg vitamino D dienos norma. 

 

Vitamino D rekomenduojamos vartojimo dozės

 

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nustatė, kad saugi rekomenduojama dozė vaikams nuo 1 iki 10 metų yra 2000 TV (50 μg), o kūdikiai profilaktiškai kasdien turėtų gauti ne daugiau kaip 1000 TV (25 μg). Tačiau, vasarą kūdikiui vitamino D duoti nebūtina. Geriau gryname ore pasimėgauti saulės voniomis. Taip vaikas natūraliai gaus reikiamą vitamino D kiekį. Sveikiems  kūdikiams rekomenduojama pradėti vartoti nuo 4 savaičių, jeigu vaikas gimė neišnešiotas, vitaminą D gydytojai gali paskirti ir anksčiau. Todėl, labai svarbu visuomet pasitarti su šeimos gydytoju.

 

Vaikams nuo 11 metų ir suaugusiesiems 4000 TV (100 μg) vitamino D per dieną yra saugi maksimali dozė. Tokia pati dozė saugi ir nėščioms bei maitinančioms krūtimi moterims. 

 

Vitaminas D mūsų organizme vaidina tikrai svarbų vaidmenį. Jis atsakingas už daugybę organizmo funkcijų. Vitamino D nauda organizmui nenuginčijama. Vitaminas D vaikams, suaugusiems ar kūdikiams yra būtinas. Jis padeda organizmui atlikti daug gyvybiškai svarbių funkcijų, palaiko gerą įvairių organų veiklą.  Geriausia vitamino D  gauti iš natūralių šaltinių – būti saulės šviesoje, valgyti daug riebios žuvies produktų ir daržovių. Tačiau, tamsiuoju ir šaltuoju metų laiku reikėtų neatsisakyti maisto papildų, turinčių vitamino D.

 

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Kaip vertinate teikiamų paslaugų kokybę?
sveika mokykla 20 metų